Kintsugi – menas įprasminti trūkumus

 

 

(kintsugi technika dekoruotas dubenėlis)

Kintsugi (jungimas auksu) arba kintsukuroi (rekonstravimas auksu) – taip vadinama japoniška meno šaka, kuomet sudužusi keramika yra suklijuojama laku, sumaišytu ar apibarstytu smulkiomis aukso, sidabro ar platinos dulkėmis.

Šiuo specialiu mišiniu užliejami keramikos įskilimai nėra paslepiami, atvirkščiai, jie traukia akį tauriųjų metalų blizgesiu,
 
o indas taip atgimsta naujam gyvenimui.

Tai ne tik menas, bet ir filosofija, objekto trūkumus traktuojanti kaip dalį istorijos, o ne kažką, ką verta paslėpti ir užmiršti. Tad iš artimiau susipažinkime su Kintsugi kūrimo subtilybėmis bei šios meno šakos filosofija.

(daugiau…)

Dekoravimo ir tapybos laku technika

Phi Phi Oanh, „Aquarium 1”, 2007 metai, Fost galerija

Tradiciniu būdu išgaunamo lako ištakos siekia net 3500 metų, o per šimtmečius ši patraukli medžiaga rado savo kelią į visas Azijos šalis ir net Europą. Dėl lako atsparumo vandeniui, rūgštims ir tam tikram šilumos kiekiui, jį netgi galėtumėme pavadinti natūraliu plastiku. Bet kaipgi jis gaminamas ir panaudojamas meno kūriniams?

Rytų Azijos lakas yra išgaunamas iš dideliu toksiškumu pasižyminčios Rhus verniciflua medžio sulos. Kasmet šiuose medžiuose yra įpjaunami grioveliai, o iš jų išbėgusi sula švelniai kaitinama, taip pašalinant drėgmės perteklių ir priemaišas. Tuomet jau išgryninta ir apdorota sula virsta skaidriu ir klampiu laku, kuris sukietėjęs tampa labai stiprus ir patvarus. Norint suteikti lakui spalvą, į jį įmaišomi įvairūs pigmentai, dažniausiai juodi, raudoni ir auksiniai. Be to, pageidaujant sukurti blizgų paviršių, į laką dažnai įdedama ir perlamutro, kiaušinių lukštų ar tauriųjų metalų. Toks išgrynintas lakas gali būti tepamas ant beveik bet kurio paviršiaus, o padengtas plonu lako sluoksniu daiktas dedamas į šilumai ir drėgmei atsparią vietą išdžiūti. Kadangi kokybiškam lakui gali prireikti trisdešimt ar daugiau sluoksnių, jo gamyba reikalauja daug laiko ir yra labai brangi.

Rhus verniciflua medis, naudojamas lako gamybai

(daugiau…)

1000 popierinių gervių

Japoniškos gervės

Menas – tai ne tik techninis medžiagos apdirbimo į akiai malonius objektus  procesas, bet kartu ir laiko, istorijos, žmogaus vaizduotės ir santykio su mus supančiu pasauliu produktas. Dėl to apie meną galima dažnai sužinoti ne tik į jį tiesiogiai nukreipus savo žvilgsnį, bet ir perskaičius, išgirdus. Menas aprėpia visus žmogaus pojūčių kampus. Dėl to dažnai kyla legendos, papročiai, kurie mums primena, kad menas nuo senovės žadino žmonių vaizduotę ir pojūčius.

Japonų popieriaus lankstymo menas – „origami“ pradėtas plačiai naudoti Edo epochoje (1603–1868) ir tapo paprastumo, grožio ir estetikos menine išraiška. Greičiausiai pati populiariausia origami lankstymo forma yra popierinė gervė, japoniškai – „orizuru“. Orizuru yra dizainas, vaizduojantis japonišką gervę, kuri simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Būtent šis origami dizainas yra apipintas legendomis, kurios gerai žinomos ir iki šiol.

Popierinės gervės – orizuru

(daugiau…)

Laimingų Naujųjų Iranui !

Nepaisant
pasaulį užklupusios negandos šiandien Irane švenčiamas Novrūzas – iraniečių Naujųjų Metų šventė!
Išvertus iš persų kalbos novrūzas reiškia „nauja diena“. Ši šventė tradiciškai prasideda astronominio pavasario lygiadienio metu, kuomet saulė kerta pusiaują, o diena ir naktis tampa vienodo ilgio. Atsižvelgiant į astronominius skaičiavimus šiais metais šventė prasideda kovo 20 dieną, šiek tiek po 7 valandos Teherano laiku.
Nors Novrūzas dar vadinamas Irano arba persų Naujaisiais Metais, ši šventė minima daugelyje šalių, be Irano įskaitant ir Afganistaną, Albaniją, Indiją, Iraną, Kazachstaną, Turkiją ir Turkmėnistaną bei kitas šalis. Teigiama, kad kasmet novrūzą švenčia daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Ankstyviausios festivalio ištakos slypi zoroastrizmo religijoje ir žymi vieną švenčiausių dienų senoviniame Zoroastrijos kalendoriuje. Bet šiais laikais tai greičiau ne religinė šventė, o diena žyminti naują pradžią, kuomet žmonės atsisveikina su praeitimi ir pasitinka ateitį. Dėl to laukdamos šios šventės šeimos tvarko namus, valo dulkes, išmeta nereikalingus daiktus bei įsigyja naujus drabužius. Svarbus šventės laukimo akcentas – dideli laužai deginami paskutinį senųjų metų trečiadienį, simbolizuojantys šviesos atėjimą ir jos pergalę prieš tamsą.
Nors specifinės tradicijos įvairiose šalyse ir skirtingose bendruomenėse skiriasi, esminiai šventės elementai yra tokie patys. Išaušus novrūzui žmonės lanko šeimos narius bei draugus, keičiasi dovanomis, taip pat tradiciškai žaidžiama su margaspalviais kiaušiniais. Šios šventės metu vaikai lanko namus prašydami saldumynų, jiems dažnai dovanojami ir smulkūs žaislai.
Novrūzo proga ruošiamas ir specialus šventinis stalas, nuklotas įvairiausiomis vaišėmis. Ant „Haft Sinu“ vadinamo stalo nugula septyni patiekalai, prasidedantys raide S, simbolizuojantys atgimimą, gerovę, meilę, sveikatą, grožį, saulėtekį ir kantrybę.

Greičiausiai šiais metais novrūzas minimas kur kas kukliau nei įprastai, tad norime nuoširdžiai pasveikinti juos su Naujaisiais metais ir palinkėti gausybės sveikatos ir stiprybės.

Lietuva – Japonija tarpukario istorijos fone

Fudži kalnas 1920 m. Tagonoura, Shizuoka

Japonijai 1922 12 20 pripažinus Lietuvą de jure, prasidėjo oficialūs dviejų šalių diplomatiniai santykiai ir svarbių sutarčių bei dokumentų sudarymas ir pasirašymas. Pirmuoju svarbiu įvykiu galima laikyti Klaipėdos krašto konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių (Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) užtikrino Klaipėdos krašto autonomiją ir suteikė suverenumo krašte  teisę Lietuvos Respublikai. Dokumentą iš viso sudarė aštuoniolika straipsnių, kuriuose buvo apibrėžtos nuostatos ne tik dėl suvereniteto teisių perdavimo Lietuvos Respublikai, bet ir tranzito, nuosavybės, pilietybės, okupacijos metu susidariusių išlaidų už administravimą apmokėjimo ir kiti klausimai. Labai svarbus penkioliktas sutarties straipsnis nurodo, kad: „Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo“. Klaipėdos krašto konvencija Ambasadorių konferencijos valstybių buvo pasirašyta gegužės 8 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota liepos 7 d., o Tautų Sąjungos įregistruota spalio 3 d. ir tapo tarptautinės teisės aktu. (daugiau…)

ATVIRA PASKAITA „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“

Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.

Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną.

(daugiau…)

Pokalbis su Kristina Luna apie projektą ,,LauMes'' ir moterišką energiją, galinčią pakeisti pasaulį

Šiandien
apie „Sursadhana2019“ festivalį kalbėjomės su viena iš festivalio organizatorių Kristina Luna. Tai pat aptarėme Kristinos naują kūrinį, šokio bei muzikos pasirodymą „LauMes“. Šis pasirodymas  muzika, ritmu, šokiais ir vaizdiniais pasakos kasdienines ir, rodos, paprastas, tačiau kartu ir širdį sudrebinančias moterų istorijas.

Trumpai papasakokite apie tai, kas yra festivalis Sursadhana?

Sursadhana- jau ne vienerius metus gyvuojantis renginys, kurio tikslas – įvairiomis meninėmis priemonėmis publikai pristatyti klasikinius Indijos menus. „Sursadhana“ labiausiai koncentruotas į šokio ir muzikos pasirodymus, tačiau vien tuo neapsiriboja. Apart šokio ir muzikos vyksta įvairios transdisciplininės veiklos: fotografijų parodos, dirbtuvės ar kalendorių spausdinimas. Į „Sursadhana“ festivalio programą įtraukiami ne tik Indijos menininkai, bet ir menininkai iš Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių.

Pavadinimas „Sursadhana“- sudarytas iš dviejų žodžių. „Sur“- melodija ir „Sadhana“- kelias arba disciplina, praktika. Kai kuriose kultūrose šis kelias įvardijamas kaip „dao“. Trumpai, „Sursadhana“ reiškia muzikos kelią, pasirenkamą žmogaus tobulumui pasiekti.

Apie jūsų naująjį projektą, kuris scenoje šiais metais pasirodys pirmą kartą-„LauMes“. Koks tai yra projektas? Kas įkvėpė projekto atsiradimą?

(daugiau…)

Festivalis Sursadhana 2019 prasideda!

Trečiadienį, lapkričio 6 d. jau 11–ąjį kartą rengiamo tarptautinio Indijos klasikinio meno festivalio „SurSadhana“ organizatoriai surengė spaudos konferenciją, kurios metu žiniasklaidos atstovai turėjo galimybę ne tik išgirsti, kokia festivalio programa žiūrovus stebins šiemet, bet ir pasivaišinti indiška arbata bei užkandžiais.

(daugiau…)

XI-asis Indijos klasikinio meno festivalis „SurSadhana 2019“

2019 m. lapkričio 9 d. 18 val. XI-asis tarptautinis Indijos klasikinio meno festivalis „SurSadhana 2019“ tradiciškai kviečia praskaidrinti rudeniškas nuotaikas ir pasinerti į slėpiningą Indijos garsų ir judesių pasaulį. Festivalio scenoje šiais metais susitiks ir susipins meistrystė ir tradicija, naujų formų paieška ir kultūras siejanti kūrybinė raiška.

Renginys vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius).

(daugiau…)