Kai rudeniniai orai jau nebemasina pasivaikščiojimais parke, kino teatre praleisti valandą kitą pasidaro labai jauku. Šį lapkritį kartu su Jumis nėrėme į gilų ir įvairialypį Taivano dokumentinių filmų pasaulį. Visą savaitę pažindinomės su Taivano žmonėmis, jų veiklomis, rūpesčiais ir džiaugsmais per dokumentinių filmų kūrėjų prizmę, o taip pat, ir iš mums jau pažįstamų dėstytojų, besidominčių Taivanu, pasakojimų. Smagu pasidžiaugti, kad turėjome galimybę užduoti klausimus režisieriams po filmų peržiūrų vykusiose Q&A sesijose.
Žiūrėjome net 6 pilno metražo dokumentinius filmus, bei 2 trumpametražius, o tie, kurie dar tik pratinosi prie dokumentinių filmų, turėjo galimybę pažiūrėti ir taivanietišką vaidybinį filmą.
Platus filmų temų spektras leido susipažinti su Taivano gamta, vietiniais gyventojais bei istorija. Filmų ciklą pradėjo režisieriaus Hung Chun-hsiu dokumentika „Prisimink mane”, kuriame pasakojamos trijų Kinmeno salos gyventojų istorijos bei tai, kaip jie permąsto sukrėtimus, vykusius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse. Režisierės Lee Hsiang-Hsiu filmas „Juodųjų lokių miškas” bei Huang Chia-chun dokumentika „Žmogus ir jo jūra” parodė mums, koks ryšys sieja Taivano gyventojus su juos supančia jūra bei kalnais. Sayun Simung filmas „Šimtą metų nematytos soros” bei Laha Mebow vaidybinis filmas „Jei tik aš užaugsiu”, nukėlė į vietinį kaimą, kuriame, pažindami gyventojų žemdirbystės įpročius, pažinome ir jų gyvenimo rūpesčius ir džiaugsmus.
Dokumentiniai filmai kėlė ne tik pozityvius jausmus, bet ir kūrė erdvę, kurioje galėjome nagrinėti ir tamsesnius žmogaus psichologijos ir teisinės sistemos vingius. Itin sudėtingą mirties bausmės temą nagrinėjo Lee Chia-hua dokumentika „Aš ir mano nubaustas sūnus”. Filmų ciklą užbaigė režisieriaus Yang Li-chou filmas „Tiltas per neramią upę”, kuris žiūrovus įkvėpė ne tik filmo herojų atkaklumu ir drąsa, tačiau ir specialiai filmui kurtu muzikos takeliu. Dėkojame filmų režisieriams, kurie nepaisydami savo užimtų dienotvarkių ir laiko skirtumo dalyvavo diskusijose, vykusiose po filmų peržiūrų, ir dalinosi savo patirtimis bei įkvėpimo šaltiniais.
Filmų ciklą papildė ir Vilniaus universiteto dėstytojų, B. Astrausko, K. Andrijausko, bei Taivano dokumentinių filmų žinovo, profesoriaus Chen Pin-chuan paskaitos. Jų metu turėjome galimybę geriau pažinti Taivano vietinių genčių gyvenimą ir tradicijas, nagrinėjome Taivano istorijos vingius, o trumpas įvadas apie Taivano dokumentinių filmų „pionierius” ir dokumentinio kino pradžią, leido mums dar geriau suprasti visus ciklo filmus ir jų reikšmę.
Dėkojame visiem apsilankiusiems ir tikimės, kad tokių susitikimų bus dar daugiau. Iki kitų kartų!