Indiška raga yra melodijų ir dermių sistemą. Archainį terminą “rāga” randame ketvirto amžiaus indiškame traktate “Brihaddeshi”. Išvertus iš sanskrito kalbos šitas žodis reiškia – “tai, kas nuspalvina protą”.
Turėdama labai senas ir gilias šaknis Indijos klasikinė muzika išlieka gyva ir labai aktuali šiandienos žmonėms. Visame pasaulyje vyksta šios muzikos koncertai, taip pat ji yra dėstoma žymiausiuose pasaulio universitetuose.
(daugiau…)
Divalis (ind. Diwali), dar kitaip vadinamas Dipavali (ind. Dipawali), tradicinis penkias dienas trunkantis festivalis, pagal tradicinį indų kalendorių minimas kartik mėnesį (tarp spalio ir lapkričio), hinduizmo, džainizmo ir sikhizmo religijų atstovų yra laikomas svarbiausia švente metuose. Apipintas daugybe legendų, Indijoje ir visame pasaulyje divalis yra geriausiai žinomas kaip metas, kai uždegamos daugybė šviesų – aliejinių žvakių (diya), lempučių, fejerverkų; o ir pats šventės pavadinimas, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia šviesų eilę. Divalio metu žmonės puošiasi geriausiais drabužiais, kruopščiai sutvarko, išvalo ir puošia namus spalvotais ornamentais iš ryžių, smėlio ar smulkių akmenėlių (rangoli) bei gamina šiai šventei skirtą maistą (dažniausiai saldumynus). (daugiau…)
Šiandien apie „Sursadhana2019“ 
festivalį kalbėjomės su viena iš festivalio organizatorių Kristina Luna. Tai pat aptarėme Kristinos naują kūrinį, šokio bei muzikos pasirodymą „LauMes“. Šis pasirodymas muzika, ritmu, šokiais ir vaizdiniais pasakos kasdienines ir, rodos, paprastas, tačiau kartu ir širdį sudrebinančias moterų istorijas.
Trumpai papasakokite apie tai, kas yra festivalis Sursadhana?
Sursadhana- jau ne vienerius metus gyvuojantis renginys, kurio tikslas – įvairiomis meninėmis priemonėmis publikai pristatyti klasikinius Indijos menus. „Sursadhana“ labiausiai koncentruotas į šokio ir muzikos pasirodymus, tačiau vien tuo neapsiriboja. Apart šokio ir muzikos vyksta įvairios transdisciplininės veiklos: fotografijų parodos, dirbtuvės ar kalendorių spausdinimas. Į „Sursadhana“ festivalio programą įtraukiami ne tik Indijos menininkai, bet ir menininkai iš Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių.
Pavadinimas „Sursadhana“- sudarytas iš dviejų žodžių. „Sur“- melodija ir „Sadhana“- kelias arba disciplina, praktika. Kai kuriose kultūrose šis kelias įvardijamas kaip „dao“. Trumpai, „Sursadhana“ reiškia muzikos kelią, pasirenkamą žmogaus tobulumui pasiekti.
Apie jūsų naująjį projektą, kuris scenoje šiais metais pasirodys pirmą kartą-„LauMes“. Koks tai yra projektas? Kas įkvėpė projekto atsiradimą?
Su Filomena Linčiūte-Vaitiekūniene, dailininke, kūrusia scenografiją ir kostiumus vieniems iš žinomiausių mūsų šalies filmų ir spektaklių (miuziklas „Velnio nuotaka“, „Kelionė į rojų“ ir kt.), tapytoja, dalyvavusia projekte „Sanskritik Mandala“ Indijoje, susitikome jos jaukiuose namuose.
– Perskaičius jūsų dosjė, akivaizdu, kad gyvenime kūrybos keliu visad judėjote kryptingai, baigėte scenografiją ir pasinėrėte ir teatro bei kino pasaulį. Ar taip ir buvo? Kodėl pasirinkote menininkės duoną?
„Kultūros siela – tai sielos kultūra“, – yra pasakęs Jozefas Hofmileris. Būtent tokio tikslo sieks 2018-ųjų metų rugpūčio mėnesį Vilniuje „Kūrybos Rato“ (Lietuva) ir NGO Parivartan Assam (Indija) organizuojamas projektas „Sanskritik Mandala IV“ kurio metu menininkai kurs, bendraus, padės pažinti rytietišką kraštą ir plėtos ryšį tarp Lietuvos ir Indijos. Lietuvoje šis renginys vyksta jau trečią kartą, kasmet vis pakviesdamas menininkus iš Indijos. Šie metai taip pat ne išimtis – į Lietuvą atvyksta Kedaras Pradipas Namdas, Mamta Chitnis Sen ir Sukanya Garg – trys indų menininkai dalysis savo patirtimi, bendraus su žmonėmis ir kurs kūrinius, kurie vėliau bus pristatyti Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“ Vilniuje ir Berlyno meno galerijoje „Under The Mango Tree“.
