Augant Azijos popkultūros paklausai globalioje rinkoje, K-pop ir cosplay populiarumo vis labiau susilaukia ir Lietuvoje. Prieš maždaug dvejus metus susikūrusi ir tuo užsiimanti šokių grupė „New Moon Dance Crew” jau spėjo gauti pripažinimą tiek mūsų šalyje, tiek už jos ribų. Šiandien kviečiame susipažinti su keturiomis šios grupės narėmis, kurios papasakos apie savo kolektyvą, kasdienius iššūkius ir savo prisilietimus prie Rytų Azijos kultūrų.
Susipažinkite, tai – furoshiki (jap. 風呂敷, vonios paklodė).Taip vadinama Japonijos tradicinė vyniojimo medžiaga ir tuo pačiu jos panaudojimo būdas. Jau šimtmečius gyvuojanti, japonų ištobulinta daiktų pakavimo į kvadratinį medžiagos audinį technika kadaise užgimė kaip primityvi, tačiau itin praktiška idėja, iki šiol ne vieną galinti sužavėti tiek savo paprastumu, tiek elegancija.
Shibori – tai jau tarptautiniu tapęs japoniškas žodis, vartojamas iš Rytų kilusiam tekstilės marginimo menui apibūdinti. Etimologinė žodžio reikšmė siejama su japonišku veiksmažodžiu shiboru, reiškiančiu susukti, suspausti, suslėgti.
Zen (jap. 禅, dzen) budizmo filosofijos bei praktikos esmės „įrėminimas“ į glaustas ir lengvai suprantamas teorijas ne vienam tyrėjui tampa tikru iššūkiu. Tai nenuostabu – juk vienas iš pagrindinių šių mokymų tikslų yra padėti žmogui atsiriboti nuo įgytų teorinių žinių bei pasinerti į pamatinę sielos dalį, kurioje vyrauja tuštuma…
Divalis (ind. Diwali), dar kitaip vadinamas Dipavali (ind. Dipawali), tradicinis penkias dienas trunkantis festivalis, pagal tradicinį indų kalendorių minimas kartik mėnesį (tarp spalio ir lapkričio), hinduizmo, džainizmo ir sikhizmo religijų atstovų yra laikomas svarbiausia švente metuose. Apipintas daugybe legendų, Indijoje ir visame pasaulyje divalis yra geriausiai žinomas kaip metas, kai uždegamos daugybė šviesų – aliejinių žvakių (diya), lempučių, fejerverkų; o ir pats šventės pavadinimas, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia šviesų eilę. Divalio metu žmonės puošiasi geriausiais drabužiais, kruopščiai sutvarko, išvalo ir puošia namus spalvotais ornamentais iš ryžių, smėlio ar smulkių akmenėlių (rangoli) bei gamina šiai šventei skirtą maistą (dažniausiai saldumynus). (daugiau…)
Jau rugsėjo 4 dieną „Skalvijos“ kino centre prasidės penkias dienas truksiantis ,,Prarasto Taivano kino“ filmų ciklas, kurio metu bus pristatomos šešiasdešimtaisiais kurtos taivanietiško kino juostos, mylėtos ir itin populiarios to meto Taivane. Peržiūrų metu ne tik sugrįšime į modernizacijos link judantį Taivaną, bet ir kalbėsimės apie taivaniečių kalba statytų filmų ypatumus su šios srities ekspertais. Pirmąjį filmą pristatys vienas iš šio projekto iniciatorių – Chris Berry, kino studijų profesorius ,,King’s College“ Londone, kurio tyrimų laukas apima visos Rytų Azijos kiną ir kitas vizualines medijas.
Likus kiek mažiau nei savaitei iki renginio, kviečiame susipažinti su Chris‘o įžvalgomis apie prarastojo Taivano kino industriją. (daugiau…)
Kintsugi (jungimas auksu) arba kintsukuroi (rekonstravimas auksu) – taip vadinama japoniška meno šaka, kuomet sudužusi keramika yra suklijuojama laku, sumaišytu ar apibarstytu smulkiomis aukso, sidabro ar platinos dulkėmis.
Šiuo specialiu mišiniu užliejami keramikos įskilimai nėra paslepiami, atvirkščiai, jie traukia akį tauriųjų metalų blizgesiu, o indas taip atgimsta naujam gyvenimui.
Tai ne tik menas, bet ir filosofija, objekto trūkumus traktuojanti kaip dalį istorijos, o ne kažką, ką verta paslėpti ir užmiršti. Tad iš artimiau susipažinkime su Kintsugi kūrimo subtilybėmis bei šios meno šakos filosofija.
Tradiciniu būdu išgaunamo lako ištakos siekia net 3500 metų, o per šimtmečius ši patraukli medžiaga rado savo kelią į visas Azijos šalis ir net Europą. Dėl lako atsparumo vandeniui, rūgštims ir tam tikram šilumos kiekiui, jį netgi galėtumėme pavadinti natūraliu plastiku. Bet kaipgi jis gaminamas ir panaudojamas meno kūriniams?
Rytų Azijos lakas yra išgaunamas iš dideliu toksiškumu pasižyminčios Rhus verniciflua medžio sulos. Kasmet šiuose medžiuose yra įpjaunami grioveliai, o iš jų išbėgusi sula švelniai kaitinama, taip pašalinant drėgmės perteklių ir priemaišas. Tuomet jau išgryninta ir apdorota sula virsta skaidriu ir klampiu laku, kuris sukietėjęs tampa labai stiprus ir patvarus. Norint suteikti lakui spalvą, į jį įmaišomi įvairūs pigmentai, dažniausiai juodi, raudoni ir auksiniai. Be to, pageidaujant sukurti blizgų paviršių, į laką dažnai įdedama ir perlamutro, kiaušinių lukštų ar tauriųjų metalų. Toks išgrynintas lakas gali būti tepamas ant beveik bet kurio paviršiaus, o padengtas plonu lako sluoksniu daiktas dedamas į šilumai ir drėgmei atsparią vietą išdžiūti. Kadangi kokybiškam lakui gali prireikti trisdešimt ar daugiau sluoksnių, jo gamyba reikalauja daug laiko ir yra labai brangi.
Menas – tai ne tik techninis medžiagos apdirbimo į akiai malonius objektus procesas, bet kartu ir laiko, istorijos, žmogaus vaizduotės ir santykio su mus supančiu pasauliu produktas. Dėl to apie meną galima dažnai sužinoti ne tik į jį tiesiogiai nukreipus savo žvilgsnį, bet ir perskaičius, išgirdus. Menas aprėpia visus žmogaus pojūčių kampus. Dėl to dažnai kyla legendos, papročiai, kurie mums primena, kad menas nuo senovės žadino žmonių vaizduotę ir pojūčius.
Japonų popieriaus lankstymo menas – „origami“ pradėtas plačiai naudoti Edo epochoje (1603–1868) ir tapo paprastumo, grožio ir estetikos menine išraiška. Greičiausiai pati populiariausia origami lankstymo forma yra popierinė gervė, japoniškai – „orizuru“. Orizuru yra dizainas, vaizduojantis japonišką gervę, kuri simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Būtent šis origami dizainas yra apipintas legendomis, kurios gerai žinomos ir iki šiol.
Japonijai 1922 12 20 pripažinus Lietuvą de jure, prasidėjo oficialūs dviejų šalių diplomatiniai santykiai ir svarbių sutarčių bei dokumentų sudarymas ir pasirašymas. Pirmuoju svarbiu įvykiu galima laikyti Klaipėdos krašto konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių (Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) užtikrino Klaipėdos krašto autonomiją ir suteikė suverenumo krašte teisę Lietuvos Respublikai. Dokumentą iš viso sudarė aštuoniolika straipsnių, kuriuose buvo apibrėžtos nuostatos ne tik dėl suvereniteto teisių perdavimo Lietuvos Respublikai, bet ir tranzito, nuosavybės, pilietybės, okupacijos metu susidariusių išlaidų už administravimą apmokėjimo ir kiti klausimai. Labai svarbus penkioliktas sutarties straipsnis nurodo, kad: „Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo“. Klaipėdos krašto konvencija Ambasadorių konferencijos valstybių buvo pasirašyta gegužės 8 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota liepos 7 d., o Tautų Sąjungos įregistruota spalio 3 d. ir tapo tarptautinės teisės aktu. (daugiau…)
