Susitikime Lietuvos indų šokių festivalyje ,,Mano Indija''!

Žvangantys varpeliai? Ritmiškas dunksėjimas į grindis? Kas tai?
Kieno tos išraiškingos akys ir kas gi taip stulbinančiai sukasi piruetais? Šie klausimai iškyla kiekvienam tyčia ar netyčia spalio mėnesį, užklydusiam į savaitgalį ištuštėjusius Vilniaus universiteto koridorius.

(daugiau…)

Azijietiškų menų kampelis Kultūros naktyje

Dangun plasnojančios gervės, ant rankų žydinčios gėlės ar į savo raminantį verpetą įsukančios įvairiaspalvės mandalos?
Šių metų Kultūros nakties šeimos erdvėje Bernardinų sode galėsite pasirinkti savitą būdą prisiliesti prie azijietiškų menų, susipažinti su ten daugybę šimtmečių puoselėjamomis tradicinėmis meno šakomis.
Gudragalvius kviesime lankstyti origami lankstinius, pasidabinti norinčius – pasipuošti chna piešiniais, o spalvų ištroškusiems – spalvinti ar kurti savitas mandalas.

Toliau skaityti “Azijietiškų menų kampelis Kultūros naktyje”

Žvelgiant į azijietišką Holivudą ,,Prarastojo Taivano kino‘‘ filmų cikle

Jau rugsėjo 4 dieną „Skalvijos“ kino centre prasidės penkias dienas truksiantis ,,Prarasto Taivano kino” filmų ciklas, kurio metu bus pristatomos šešiasdešimtaisiais kurtos taivanietiško kino juostos, mylėtos ir itin populiarios to meto Taivane. Peržiūrų metu ne tik sugrįšime į modernizacijos link judantį Taivaną, bet ir kalbėsimės apie taivaniečių kalba statytų filmų ypatumus su šios srities ekspertais. Pirmąjį filmą pristatys vienas iš šio projekto iniciatorių – Chris Berry, kino studijų profesorius ,,King’s College” Londone, kurio tyrimų laukas apima visos Rytų Azijos kiną ir kitas vizualines medijas.
Likus kiek mažiau nei savaitei iki renginio, kviečiame susipažinti su Chris‘o įžvalgomis apie prarastojo Taivano kino industriją. (daugiau…)

Prarastas Taivano kinas

Pastaruoju metu apie Taivano politinę padėtį, ekonominę galią ar technologijas girdime itin daug, tačiau ką žinome apie šios mažos kalnuotos salelės vidinį gyvenimą ir kultūrą? Kokia ji buvo anksčiau, prieš pasaulį užkariaujant išmaniosioms technologijoms?

Azijos menų centras, bendradarbiaudamas su Taivano filmų institutu ir ,,King’s College London” kviečia jus pasinerti į 6-8 dešimtmečiais kurto komercinio taivanietiško kino pasaulį, kuriame atsiskleidžia socialinės bei kultūrinės Taivano realijos tuo metu, kuomet sala tik skynėsi kelią modernizacijos link.
(daugiau…)

Kintsugi – menas įprasminti trūkumus

 

 

(kintsugi technika dekoruotas dubenėlis)

Kintsugi (jungimas auksu) arba kintsukuroi (rekonstravimas auksu) – taip vadinama japoniška meno šaka, kuomet sudužusi keramika yra suklijuojama laku, sumaišytu ar apibarstytu smulkiomis aukso, sidabro ar platinos dulkėmis.

Šiuo specialiu mišiniu užliejami keramikos įskilimai nėra paslepiami, atvirkščiai, jie traukia akį tauriųjų metalų blizgesiu, o indas taip atgimsta naujam gyvenimui.

Tai ne tik menas, bet ir filosofija, objekto trūkumus traktuojanti kaip dalį istorijos, o ne kažką, ką verta paslėpti ir užmiršti. Tad iš artimiau susipažinkime su Kintsugi kūrimo subtilybėmis bei šios meno šakos filosofija.

(daugiau…)

Dekoravimo ir tapybos laku technika

Phi Phi Oanh, „Aquarium 1”, 2007 metai, Fost galerija

Tradiciniu būdu išgaunamo lako ištakos siekia net 3500 metų, o per šimtmečius ši patraukli medžiaga rado savo kelią į visas Azijos šalis ir net Europą. Dėl lako atsparumo vandeniui, rūgštims ir tam tikram šilumos kiekiui, jį netgi galėtumėme pavadinti natūraliu plastiku. Bet kaipgi jis gaminamas ir panaudojamas meno kūriniams?

Rytų Azijos lakas yra išgaunamas iš dideliu toksiškumu pasižyminčios Rhus verniciflua medžio sulos. Kasmet šiuose medžiuose yra įpjaunami grioveliai, o iš jų išbėgusi sula švelniai kaitinama, taip pašalinant drėgmės perteklių ir priemaišas. Tuomet jau išgryninta ir apdorota sula virsta skaidriu ir klampiu laku, kuris sukietėjęs tampa labai stiprus ir patvarus. Norint suteikti lakui spalvą, į jį įmaišomi įvairūs pigmentai, dažniausiai juodi, raudoni ir auksiniai. Be to, pageidaujant sukurti blizgų paviršių, į laką dažnai įdedama ir perlamutro, kiaušinių lukštų ar tauriųjų metalų. Toks išgrynintas lakas gali būti tepamas ant beveik bet kurio paviršiaus, o padengtas plonu lako sluoksniu daiktas dedamas į šilumai ir drėgmei atsparią vietą išdžiūti. Kadangi kokybiškam lakui gali prireikti trisdešimt ar daugiau sluoksnių, jo gamyba reikalauja daug laiko ir yra labai brangi.

Rhus verniciflua medis, naudojamas lako gamybai

(daugiau…)

1000 popierinių gervių

Japoniškos gervės

Menas – tai ne tik techninis medžiagos apdirbimo į akiai malonius objektus  procesas, bet kartu ir laiko, istorijos, žmogaus vaizduotės ir santykio su mus supančiu pasauliu produktas. Dėl to apie meną galima dažnai sužinoti ne tik į jį tiesiogiai nukreipus savo žvilgsnį, bet ir perskaičius, išgirdus. Menas aprėpia visus žmogaus pojūčių kampus. Dėl to dažnai kyla legendos, papročiai, kurie mums primena, kad menas nuo senovės žadino žmonių vaizduotę ir pojūčius.

Japonų popieriaus lankstymo menas – „origami“ pradėtas plačiai naudoti Edo epochoje (1603–1868) ir tapo paprastumo, grožio ir estetikos menine išraiška. Greičiausiai pati populiariausia origami lankstymo forma yra popierinė gervė, japoniškai – „orizuru“. Orizuru yra dizainas, vaizduojantis japonišką gervę, kuri simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Būtent šis origami dizainas yra apipintas legendomis, kurios gerai žinomos ir iki šiol.

Popierinės gervės – orizuru

(daugiau…)

Laimingų Naujųjų Iranui !

Nepaisant pasaulį užklupusios negandos šiandien Irane švenčiamas Novrūzas – iraniečių Naujųjų Metų šventė!
Išvertus iš persų kalbos novrūzas reiškia „nauja diena“. Ši šventė tradiciškai prasideda astronominio pavasario lygiadienio metu, kuomet saulė kerta pusiaują, o diena ir naktis tampa vienodo ilgio. Atsižvelgiant į astronominius skaičiavimus šiais metais šventė prasideda kovo 20 dieną, šiek tiek po 7 valandos Teherano laiku.
Nors Novrūzas dar vadinamas Irano arba persų Naujaisiais Metais, ši šventė minima daugelyje šalių, be Irano įskaitant ir Afganistaną, Albaniją, Indiją, Iraną, Kazachstaną, Turkiją ir Turkmėnistaną bei kitas šalis. Teigiama, kad kasmet novrūzą švenčia daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Ankstyviausios festivalio ištakos slypi zoroastrizmo religijoje ir žymi vieną švenčiausių dienų senoviniame Zoroastrijos kalendoriuje. Bet šiais laikais tai greičiau ne religinė šventė, o diena žyminti naują pradžią, kuomet žmonės atsisveikina su praeitimi ir pasitinka ateitį. Dėl to laukdamos šios šventės šeimos tvarko namus, valo dulkes, išmeta nereikalingus daiktus bei įsigyja naujus drabužius. Svarbus šventės laukimo akcentas – dideli laužai deginami paskutinį senųjų metų trečiadienį, simbolizuojantys šviesos atėjimą ir jos pergalę prieš tamsą.
Nors specifinės tradicijos įvairiose šalyse ir skirtingose bendruomenėse skiriasi, esminiai šventės elementai yra tokie patys. Išaušus novrūzui žmonės lanko šeimos narius bei draugus, keičiasi dovanomis, taip pat tradiciškai žaidžiama su margaspalviais kiaušiniais. Šios šventės metu vaikai lanko namus prašydami saldumynų, jiems dažnai dovanojami ir smulkūs žaislai.
Novrūzo proga ruošiamas ir specialus šventinis stalas, nuklotas įvairiausiomis vaišėmis. Ant „Haft Sinu“ vadinamo stalo nugula septyni patiekalai, prasidedantys raide S, simbolizuojantys atgimimą, gerovę, meilę, sveikatą, grožį, saulėtekį ir kantrybę.

Greičiausiai šiais metais novrūzas minimas kur kas kukliau nei įprastai, tad norime nuoširdžiai pasveikinti juos su Naujaisiais metais ir palinkėti gausybės sveikatos ir stiprybės.