Islamiškoji kaligrafija ir jos formos moderniame pasaulyje

Lalla Essaydi, Converging Territories #25, 2004

Kaligrafija yra universali meno forma, atrandama įvairiuose pasaulio regionuose. Ji ne tik puošia tekstą, tačiau ir padaro jį savotišku emocingu ir vaizdingu kūriniu. Turbūt labiausiai žinomi yra  kinų bei japonų kaligrafijos stiliai, taip pat vakarietiškoji kaligrafija, naudojanti lotyniškus rašmenis. Tačiau šiandien norime Jums pristatyti šiek tiek rečiau vakarų pasaulyje pastebimą islamiškąją kaligrafiją.

El Seed, Perception, Kairas, 2016

Islamiškoji kaligrafija yra itin svarbus elementas islamo mene ir apskritai arabų kultūroje. Praeitais metais ši meno forma buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, taip siekiant išsaugoti šią modernėjančiame pasaulyje nykstančią tradiciją. Arabiškai žinoma kaip khatt islami, ši meno rūšis yra labai įvairi ir apima visus kaligrafijos stilius, kurie naudoja arabiškas raides arba raides, kilusias iš arabiško raidyno. Pagrindiniais yra laikomi arabų, urdų, osmanų ir persų kaligrafijos stiliai. Ši kaligrafija svarbi ne tik dėl estetinės vertės, tačiau ir dėl sąsajų su arabų rašmenų sistemos raida, taip pat dėl perrašytų religinio pobūdžio tekstų. Kaligrafijos populiarumą itin paskatino tai, kad islamo mene nėra priimtina vaizduoti žmones arba gyvūnus.

Šiuolaikinė kaligrafija dažnai leidžia menininkams apeiti amžiais puoselėtas tradicijas ir remtis savo vaizduote, tačiau tradicinė islamiškoji kaligrafija buvo sudėtingas menas. Meistrai kaligrafai buvo gerbiami, dauguma jų turėjo aukštąjį išsilavinimą, šio prestižinio ir subtilaus meno buvo mokomi ir kilmingieji. Nors dauguma tekstų, susijusių su šia kaligrafija, yra ištraukos iš Korano, islamiškoji kaligrafija, kaip ir apskritai islamiškasis menas, neapsiriboja vien religijos temomis. Pradžioje naudota perrašant tekstus, kaligrafija vėliau buvo pritaikoma ir buityje, pavyzdžiui dekoruojant plyteles, keramikos dirbinius, akmenis, kilimus.

Kaligrafijos motyvas persų kilime

Seniausias žinomas islamiškosios kaligrafijos raštas yra kufic, kuris, spėliojama, susiformavo VIIa. pabaigoje Kufoje, Irake, netoli Bagdado, kuris IX – Xa. buvo pagrindinis Artimųjų Rytų prekybos ir kultūros centras. Vėliau kartu su islamizacijos procesu ir geopolitine plėtra, kaligrafija paplito į tolimesnius kraštus, kaip Indija ar Ispanija.

Kufic stilius pabrėžia griežtas, lygias ir kampuotas raides, jos užbaigiamos storais potėpiais. Senoje stiliaus versijoje galima matyti tik septyniolika raidžių, neįskaitant diakritinių papildomų taškų ir akcentų. Šie vėliau buvo pridėti į arabų rašto sistemą tam, kad padėtų skaitytojams suprasti raštų intonaciją ir tarimą. Kadangi šis stilius neturėjo griežtų taisyklių, kurių buvo privaloma laikytis, stilius vystėsi ir įgavo labai skirtingas formas, kurios skyrėsi priklausomai nuo Artimųjų Rytų regiono. Išsivystė tokios atmainos, kaip gėlių, lapuotas, pintas, įrėmintas ir kvadratinis kufic. Vėliau buvo sudaryti šeši proporcijų braižai, kurie padėjo susisteminti rašomus tekstus ir įvedė šiek tiek taisyklių į kaligrafiją.

Ąsotis su gėlėtu kufic pavyzdžiu, XIIIa.

Dėl savo estetiškos išvaizdos kufic neretai buvo naudojama kaip dekoracinė detalė architektūroje. Dabar šį šriftą galima pamatyti ant svarbaus pobūdžio islamiškų pastatų, pavyzdžiui, Uolos kupolo šventykloje Jeruzalėje, Šacho mečetėje Irane, Sultono Hassano mečetėje Egipte. Kaligrafija, randama architektūroje, galimai turėjo kelias roles – tai buvo ne tik svarbus dekoratyvus elementas. Užrašai ant sienų suteikdavo informacijos apie patį pastatą, jo pavadinimą, statybos metus ir t.t. Be to, gražūs ir įspūdingi kaligrafiniai motyvai, paimti iš Korano teksto, buvo ir tebėra laikomi itin svarbiais ir garbingais meno kūriniais, tiesiogiai perteikiantys Dievo žodį, todėl tai buvo labai tinkamas elementas religinio pobūdžio pastatams. 

Šacho mečetės Irane minaretas, puoštas kvadratiniu kufic
Uolos kupolo šventykla Jeruzalėje

Kelis dešimtmečius kufic buvo pagrindinis stilius, naudojamas kopijuoti Korano tekstus, vėliau praktiniui naudojimui jis buvo išstumtas į šalį naskh stiliaus, tačiau išliko kaip dekoratyvinis šriftas. Naskh populiarumą lėmė tai, kad juo rašyti buvo greičiau ir lengviau nei kufic, jis pasižymėjo laisvesniu minkštu, suapvalintu, pasvirusiu braižu. Palaipsniui tapęs pagrindiniu rašto būdu perrašant knygas ir dokumentus, jis pradėtas naudoti įvairiuose gyvenimo aspektuose ir greitai tapo modernaus arabų rašto pagrindu. Šis braižas vis dar naudojamas perrašant Koraną.

Šventojo Korano puslapis, parašytas naskh stiliumi

Su sparčia islamo plėtra po regioną sklido ir arabiškoji rašto sistema, todėl nuo XIVa. įvairiose geografinėse zonose pradėjo vystytis savitos arabiškos kaligrafijos formos. Persijoje iškilo kursyvinis stilius nasta’liq, dažnai naudotas poezijoje ir kituose meno kūriniuose. Buvusioje Osmanų imperijoje atsirado diwani, kurį buvo ypač sunku perskaityti, todėl jis buvo naudojamas kaip būdas apsisaugoti nuo dokumentų klastojimo teismų dokumentuose. Kinijoje taip pat atsirado atmaina pavadinimu sini, kuriai nemažai įtakos turėjo kinų kaligrafija.

XVIIIa. sini raštas
Diwani stiliaus tugra

Šiais laikais islamiškosios kaligrafijos darbai neretai sutinkami hurufiyya pavadinimu. Pokolonijiniu laikotarpiu, maždaug XXa. viduryje, Šiaurės Afrikoje gimė hurufiyya meno judėjimas, kurio metu įvairūs menininkai naudojo islamiškąją kaligrafiją kaip grafinį elementą šiuolaikiniame mene, neretai apjungdami ir Artimųjų Rytų kultūrinę dvasią su vakarietiškais ar kitokiais meno konceptais. Šis judėjimas laikomas vienu iš svarbiausių pokyčių arabiškame mene XX amžiuje. Jis ne tik leido peržengti įprastas kaligrafijos meno formas, bet ir sukurti vizualūs kūriniai turėdavo stiprų kultūrinį ir nacionalinį identitetą, kuris buvo itin svarbus valstybių nepriklausomybės siekimo kontekste. Taip pat kūrinai padėjo menininkams kurti bendrą, nuo valstybių sienų nepriklausomą, islamišką identitetą. Šis judėjimas neturėjo jokių apibrėžtų gairių, todėl skirtinguose regionuose atsirado įvairių šio judėjimo atstovų, kurie į savo darbus įtraukdavo skirtingus kultūrinius motyvus. Pavyzdžiui, Sudane šio judėjimo išskirtinis bruožas buvo tradicinių drobių pakeitimas gyvūnų oda ar mediena bei kaligrafijos apjungimas su afrikietiškais motyvais ir simboliais. Maroke išpopuliarėjo henna piešiniai ant kūno, pynimas ir juvelyrika, čia buvo naudojami motyvai tiek iš islamiškos kultūros, tiek iš Šiaurės Afrikos berberų genčių kultūros.

Ibrahim El-Salahi Vision of the Tomb, 1965

Svarbu paminėti, kad kaip ir tradiciška islamiška kaligrafija neapsiribojo popieriumi, taip ir moderni jos versija neapsiriboja tradicine drobe, darbų galima rasti įvairiose medijose. Pavyzdžiui, hurufiyya judėjimui priskiriamas vienas iš garsesnių arabų kilmės keramikų, jordanietis Mahmoud Taha. Jo keramikos darbuose nemažai kufic ir kitų kaligrafijos stilių bei geometrinių ornamentų. Itin moderniai atrodančių darbų pavyzdys būtų iranietės Golnaz Fathi darbai, kurie pasižymi abstrakčiomis persiškos kaligrafijos motyvų interpretacijomis.

Mahmoud Taha, Untitled
Golnaz Fathi, Untitled, 2019

Hurufiyya judėjimas yra unikalus tuo, kad prie jo yra priskiriama calligraffiti, grafitinė kaligrafija. Regione ji itin išpopuliarėjo per kelis metus trukusį arabų pavasarį kaip politinio protesto priemonė. Neretai sutinkamas karo paveiktose zonose, ant apgadintų pastatų, calligraffiti savo ryškiomis ir estetiškomis raidėmis sudaro stiprų vizualinį kontrastą ir primena vietos gyventojams apie jų arabiškas tradicijas. Calligraffiti pavyzdžių galima rasti daugelyje Artimųjų Rytų regiono miestų gatvėse.

El Seed, Lost Walls projektas, Tunisas, 2013

Islamiškoji kaligrafija yra grakšti, turtinga savo istorija bei technikomis meno forma, kuri yra neišvengiama islamiškojo meno ir arabų kultūros detalė. Per amžius nepraradusi savo meninės ir religinės vertės, ji vis dar figūruoja kasdieniame Artimųjų Rytų pasaulyje ir savo žodžiais bei jų atvaizdu bando kalbėti ne tik su vietiniais, tačiau ir su visais pasaulio žmonėmis.

Teksto autorė: Rugilė Cimalanskaitė

Naudoti šaltiniai:

https://www.islamicity.org/covers/islamic-calligraphy/

https://www.smashingmagazine.com/2014/03/taking-a-closer-look-at-arabic-calligraphy/

https://www.arabnews.com/ArabicCalligraphy

https://www.iwalewahaus.uni-bayreuth.de/en/program/WN99_archive/2016/20160608_The-Khartoum-School/index.html

https://www.metmuseum.org/learn/educators/curriculum-resources/art-of-the-islamic-world/~/media/Files/Learn/For%20Educators/Publications%20for%20Educators/Islamic%20Teacher%20Resource/Unit2.pdf

Papildomai besidomintiems:

https://www.thenationalnews.com/arts/hurufiyya-when-modern-art-meets-islamic-heritage-1.56505

https://www.vam.ac.uk/articles/calligraphy-in-islamic-art#slideshow=959016&slide=12

https://www.smashingmagazine.com/2014/03/taking-a-closer-look-at-arabic-calligraphy/