Rugsėjo 16 d. Sapiegų parke žmonės turėjo progą išgirsti kaip skamba korėjiečių kalba ir jos poezija, kurią pristatė vertėja, Korėjos kultūros studijos įkūrėja bei mokytoja Severija Han. Nuaidėjo autorių Yoon Dong-ju, Lee Bang-won ir Jeong Mong-ju kūriniai.
Yoon Dong-ju – korėjiečių poetas, vienas iš svarbiausių XX a. Pietų Korėjos literatūros kūrėjų. Jo poezijoje labiausiai išryškėja romantinės ir pasipriešinimo prieš Japonijos okupaciją temos.
Lee Bang-won – trečiasis Joseon dinastijos valdovas, dar žinomas kaip Taejong, bei karaliaus Sejong tėvas. Žinomas ne vien dėl savo didelio indėlio į Korėjos istoriją, įvestų reformų, bet ir dėl savo kurtos poezijos. „Hayeoga” yra reikšmingiausias jo kūrinys, kuriame išreiškia jausmus, mintis bei apmąstymus, nagrinėjant gyvenimo prasmę, gamtą.
Jeong Mong-ju – dar vienas žymus korėjiečių poetas, politikos veikėjas, gyvenęs Goryeo dinastijos laikotarpiu. Jis, kaip ir daugelis poetų, rašė apie meilę, gamtą ir patriotizmą.
S. Han pristatė šiuos kūrinius:
◇ Yoon Dong-ju „Žvaigždžių skaičiavimo naktis”
◇ Lee Bang-won „Hayeoga”
◇ Jeong Mong-ju „Tanshimga”
Žvaigždžių skaičiavimo naktis
Dangus – per kurį bėga metų laikai – pilnas rudens.
O aš be trupinėlio jaudulio,
pasiryžęs skaičiuoti visas rudens žvaigždes.
Bet visų žvaigždžių, viena po kitos įsirėžusių man į širdį, suskaičiuoti nepavyks,
nes ateina rytas greitai,
nes laukia rytojaus naktis, nes mano jaunystė dar nesibaigus.
Prisiminimai – vienoje žvaigždėje, meilė – kitoje.
Sekančioje – vienatvė,
o dar kitoje – ilgesys.
Vienoje žvaigždėje poezija, o kitoje – motina, motinėlė.
Mama, kiekvienai žvaigždei skiriu po gražų žodį.
Tariu suolo draugų vardus iš pradinių klasių, kaip Bė, Kiong, Ok
ir egzotiškų mergaičių vardus, mergaičių, kurios jau tapo mamomis, vargšų kaimynų vardus, balandžių, šuniukų, triušiukų,
mulų, elnių, Fransiso Žamo, Rainerio Marija Rilkės, poetų vardus.
Jie per toli,
kaip žvaigždės danguje.
Mama,
ir tu toli, Bukando.
Aš kažko ilgiuosi,
ir taip ant šios kalvos,
kur krenta žvaigždžių šviesa, bandau rašyti savo vardo raides, uždengdamas jas purvu.
Tačiau vabzdys, kuris per naktį rauda – dėl savo gėdingo vardo sielvartauja.
O kai praeis žiema ir ateis pavasaris į mano žvaigždę – net ant šios kalvos, kur palaidotas mano vardas,
it pasididžiuodami augs krūmai tiršti
kaip žalia žolė dygstanti ant kapo.
Hayeoga
Vienaip ar kitaip – ką tai keičia?
Net jei Mansu kalno vyjokliai susipintų – ką tai keičia? Susipynę taip mes, švęskime gyvenimą per amžius.
Tanshimga
Net jei aš mirsiu ir vėl mirsiu šimtą kartų,
o mano kūnas pavirs pelenais ir siela išnyks, arba liks, kaip galėtų išblėsti mano nuoširdus pasiaukojimas?