Dekoravimo ir tapybos laku technika

Phi Phi Oanh, „Aquarium 1”, 2007 metai, Fost galerija

Tradiciniu būdu išgaunamo lako ištakos siekia net 3500 metų, o per šimtmečius ši patraukli medžiaga rado savo kelią į visas Azijos šalis ir net Europą. Dėl lako atsparumo vandeniui, rūgštims ir tam tikram šilumos kiekiui, jį netgi galėtumėme pavadinti natūraliu plastiku. Bet kaipgi jis gaminamas ir panaudojamas meno kūriniams?

Rytų Azijos lakas yra išgaunamas iš dideliu toksiškumu pasižyminčios Rhus verniciflua medžio sulos. Kasmet šiuose medžiuose yra įpjaunami grioveliai, o iš jų išbėgusi sula švelniai kaitinama, taip pašalinant drėgmės perteklių ir priemaišas. Tuomet jau išgryninta ir apdorota sula virsta skaidriu ir klampiu laku, kuris sukietėjęs tampa labai stiprus ir patvarus. Norint suteikti lakui spalvą, į jį įmaišomi įvairūs pigmentai, dažniausiai juodi, raudoni ir auksiniai. Be to, pageidaujant sukurti blizgų paviršių, į laką dažnai įdedama ir perlamutro, kiaušinių lukštų ar tauriųjų metalų. Toks išgrynintas lakas gali būti tepamas ant beveik bet kurio paviršiaus, o padengtas plonu lako sluoksniu daiktas dedamas į šilumai ir drėgmei atsparią vietą išdžiūti. Kadangi kokybiškam lakui gali prireikti trisdešimt ar daugiau sluoksnių, jo gamyba reikalauja daug laiko ir yra labai brangi.

Rhus verniciflua medis, naudojamas lako gamybai

(daugiau…)

Vilnius Tokijuje gyvenančios Ninos Ždanovič akimis

Šių metų pavasarį VšĮ Azijos menų centras pradėjo renginių ciklą „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ ir praėjusią savaitę, rugsėjo 4-tąją dieną, „Užupio meno inkubatoriaus“ projektinėje erdvėje „Galera” (Užupio g. 2A)  atvėrė ketvirtąją projekto dalį – šarmingos menininkės Ninos Ždanovič parodą „Vilnius japoniškomis spalvomis“. Atidarymo metu parodos svečiai buvo kviečiami ne tik pakalbinti autorę bei projekto organizatorius, bet taip pat ir pasiklausyti indiška bansuri fleita grojančio japono Taka Kanazawa koncerto.

(daugiau…)