Lietuva – Japonija tarpukario istorijos fone

Fudži kalnas 1920 m. Tagonoura, Shizuoka

Japonijai 1922 12 20 pripažinus Lietuvą de jure, prasidėjo oficialūs dviejų šalių diplomatiniai santykiai ir svarbių sutarčių bei dokumentų sudarymas ir pasirašymas. Pirmuoju svarbiu įvykiu galima laikyti Klaipėdos krašto konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių (Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) užtikrino Klaipėdos krašto autonomiją ir suteikė suverenumo krašte  teisę Lietuvos Respublikai. Dokumentą iš viso sudarė aštuoniolika straipsnių, kuriuose buvo apibrėžtos nuostatos ne tik dėl suvereniteto teisių perdavimo Lietuvos Respublikai, bet ir tranzito, nuosavybės, pilietybės, okupacijos metu susidariusių išlaidų už administravimą apmokėjimo ir kiti klausimai. Labai svarbus penkioliktas sutarties straipsnis nurodo, kad: „Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo“. Klaipėdos krašto konvencija Ambasadorių konferencijos valstybių buvo pasirašyta gegužės 8 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota liepos 7 d., o Tautų Sąjungos įregistruota spalio 3 d. ir tapo tarptautinės teisės aktu. (daugiau…)

ATVIRA PASKAITA „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“

Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.

Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną.

(daugiau…)

Hindustani ragų ir bengališkų dainų vakaras

Tai penktoji projekto „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ dalis, kurios metu skambės rafinuota klasikinė hindustani muzika ir bengalijos mistikų baulų liaudies dainos.

Indijoje menų pasaulis visada buvo dedikuojamas dievams, o liaudies dainiaus baulo daina yra skiriama kelionei į save.

18 val.Kristės  Kru pasakojimas apie muzikinį baulų kelią ir Vakarų Bengaliją
19 val. – Muzikinė dalis
(daugiau…)

HAIKU - Begalybės Akimirka

Azijos menų centras kviečia Azijos kultūros gerbėjus jau į antrąjį susitikimų ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ renginį. Šįkart pristatome renginį HAIKU – BEGALYBĖS AKIMIRKA, kuris įvyks jau balandžio 27 d., šeštadienį, 15 val. Japonų kultūros namuose NIHON, T. Kosčiuškos g. 26, Vilniuje.

Renginio metu haiku poetai ANDRIUS LUNECKAS ir ARTŪRAS ŠILANSKAS pristatys egzotiškąjį haiku poezijos žanrą ir savo kūrybą, įkvėptą Tolimųjų Rytų.

Susitikimo metu svečius kviesime susipažinti su japonų kultūros ir estetikos suvokimo persmelkta haiku stiliaus poezija ir jos išraiška Lietuvoje. „Haiku – tai akimirkos ir begalybės poezija“,- taip apie šį trapų, tačiau ypatingai išraiškingą žanrą atsiliepia A. Luneckas. Rašytojai taip pat leis prisiliesti ir prie asmeninių kūrybos patirčių, išlietų jų personalinėse poezijos knygose „Vasarnaktis“ bei „Dylantis mėnuo“. Taip pat, siekiant išsamiau pristatyti haiku žanrą ir jo autentišką skambesį, bus skaitomi haiku ir japonų kalba!

Tiesa, balandžio 27-osios popietę mus džiugins ne tik pavasarinės saulės nugairintų trieilių skambesys ir pokalbiai apie haiku tradiciją, bet taip pat tai bus ir unikali galimybė patyrinėti rytietiškos dvasios sklidinus japonų kultūros namus NIHON. (daugiau…)