Bon odori: kai linksminasi gyvieji ir protėviai

Kas yra Bon Odori

Japonijoje yra tikima, jog šiltuoju metu laiku kelioms dienoms liepos-rugpjūčio mėnesiais mirusiųjų protėvių vėlės grįžta į gyvųjų pasaulį aplankyti savo artimuosius. Obon (arba Bon) festivalis – tai visoje Japonijoje vykstanti tradicija-šventė, skirta pagerbti ir prisiminti mirusiuosius.

Šventės metu, protėvių dvasios yra sutinkamos šokiais, dainomis ir ryškiais apdarais. Paprastai pasakius, Bon Odori („Bon šokis“) yra šokiai, atliekami Obon festivalio metu. Dažnai Bon Odori yra vadinami ne tik patys šokiai, bet ir Obon festivalio kulminacija – kelios dienos rugpjūčio viduryje, kurių metu vyksta svarbiausi renginiai. Įprastai, šokėjai apsirengę yukata (vasarinis kimono) šoka judėdami popieriniais žibintais nusėtomis gatvėmis arba ratu juda aplink aikščių viduryje pastatytas aukštas medines scenas (yagura). Ant medinių pakylų įsikūrę muzikantai skambina taiko bugnais, yokobue bambukinėmis fleitomis, gongais, kane varpeliais bei tristyge liutne shamisen. Tai yra renginys, suburiantis bendruomenę pokalbiams, gėrimui bei šokiams.

Festivalių įvairovė

Bon odori šokių gausą sudaro standartiniai visoje Japonijoje žinomi ir regionams būdingi šokiai. Regionai ir miestai visoje Japonijoje turi savo paveldėtus šokių ir dainų rinkinius, skirtus Bon Odori, tad dėl nesibaigiančios įvairovės šį festivalį žiūrovai gali atrasti iš naujo vis kitame miestelyje. Regionai, miestai, kaimai gali savitai džiaugtis ir švęsti Obon laikotarpį.

Šioje įvairovėje yra išskiriami „Trys Didieji Bon Odori”, pritraukiantys ypatingai didelį skaičių artistų ir žiūrovų bei tęsiantys tradicines šokių formas jau ilgus metus. Du iš šių yra įtraukti į Japonijos nematerialios liaudies kultūros vertybių sąrašą.

Awa Odori（Tokušimos miestas, Tokušimos prefektūra）

Jau daugiau kaip 400 metų vykstantis Awa Odori festivalis ramų Tokušimos miestą paverčia didžiausia šokių aikštele šalyje. Nors kilęs Tokušimoje, šį šokį galima pamatyti ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Tokijo Koenji Odori festivalyje, pradėtame iš Tokušimos kilusių vietinių migrantų.

Festivalio metu pagrindinės gatvės yra aptveriamos, įrengiamos pasirodymų zonos su žiūrovų tribūnomis, ant scenų vyksta atrinktų šokių pasirodymai, dienos ir nakties metu gatvėmis žygiuoja šokėjų ir muzikantų grupės. Yra pasirodymams paskirtų vietų, ir vietų, kuriose kiekvienas gali šokti ratu, laisvai ateiti ir išeiti kada nori. Taip pat rengiamos ir „staigios/improvizuotos” šokėjų grupės, prie kurių prisijungę turistai gali išmokti šokti ir sudalyvauti eitynėse jau tą pačią dieną. Šokėjų grupės žygiuoja eisena priešais muzikantus arba apsupti jų. Ne kiekviena artistų grupė turi dainininką, tačiau šokėjai ir muzikantai keliaudami gatvėmis dažnai užtraukia „Awa Yoshikono” dainą, kurios žodžiai kviečia žiūrovus šokti kartu:

„Šokantys yra kvailiai/ žiūrintys yra kvailiai/ (jeigu) abu kvailiai/ šokime kartu“

Kiekviena šokėjų grupė įkvepia savitumo į šokį, tačiau laikosi pagrindinių Awa Odori šokio charakteristikų. Vyrų šokiui būdinga žema per liemenį sulenkta stovėsena, staigūs kojų žingsniai su į priekį ir šonus sulenktais keliais bei virš pečių iškeltos rankos. Vyrai vilki trumpą tradicinį švarkelį hanten, festivalių švarkelį happi arba medvilninį vasarinį kimono yukata, neretai aplink galvą ryši rankšluostėlį bei avi tabi (tradicinės kojinės su pakietintu padu ir atskirtimi pirštams). Neretai šokėjų rankose galima pastebėti apvalias šilko vėduokles ar žibintus. Eisenos metu vienas ar daugiau šokėjų grupėje neša iškeltą popierinį žibintą, kuris kartais vyrų šokyje yra mojamas plačiu mastu, taip šviesos judėjimą paverčiant choreografijos dalimi. Vaikai ir paaugliai taip pat šoka vyrų šokį, o pastaraisiais metais vis dažniau šokėjų tarpe galima pastebėti ir jaunų merginų.

Moterų šokiui būdinga šiek tiek sulenkta stovėsena, virš pečių lygio iškeltos rankos ir pakaitomis kelių auškštyje pakeliamos kojos. Moterų šokį atlieka tik moterys. Jos vilki yukata ir dėvi medinius sandalus geta. Labiausiai žiūrovų akis traukia moterų dėvimos pintos vėduoklės formos skrybėlės amigasa. Platus amigasa kraštas yra lengvai sulenkiamas ir gali būti pakreiptas kampu, kad užstotų saulės spindulius arba uždengtų dėvinčiojo veidą. Sakoma, jog amigasa buvo mėgstama nindzių, kurie po plačiais kraštais slėpdavo ginklus, dokumentus ir maskuodavo savo tapatybę.

Gujo Odori (Gudžio miestas, Gifu prefektūra)

Gujo Odori buvo pradėtas rengti prieš daugiau 400 metų su tikslu suburti bendruomenę. Liepos-rugsėjo mėnesiais yra apie 30 naktų, per kurias žmonės renkasi šokiams miesto gatvėse ar aikštėse, o patys šokiai vyksta nuo sutemų iki aušros. Kiekvieną dieną šokių vietos gali kisti, tačiau šokiai dažniausiai vyksta prie tam tikrų šventyklų ir maldyklų.

Žmonės šoka susirinkę Gudžio miesto gatvėse

Festivalio esmė ir ilgaamžiškumo pagrindas yra bendruomeniškumas. Didieji susibūrimai pritraukia tūkstančius žmonių, kurie ratu šoka aplink muzikantus ir dainininkus. Medinės konstrukcijos, esančios šokių centre, kampe randasi uždegtas žibintas, ant kurio yra rodomas atliekamos dainos pavadinimas.

Gujo Odori išsaugojimo draugijos nariai gyvai atlieka Gujo Odori muziką ir dainas sedėdami yagura scenoje

Gujo Odori garsėja tuo, kad yra itin svetingas lankytojams ir labai tolerantiškas nepatyrusiems šokėjams. Yra 10 pripažintų šokių (palyginus su kitais festivaliais tai yra didelis skaičius), kuriuos nesudėtinga išmokti stebint kitus, tačiau kai kuriose vietose yra rengiami ir užsiėmimai, norintiems išmokti šokių. Gujo Odori šokiai yra paprasti ir ritmiški, juose derinami paprasti rankų ir kojų judesiai. Visi šokėjai sukasi įsivaizduojamu ratu pagal laikrodžio rodyklę (išskyrus vieną šokį) aplink dainininkus ir muzikantus. Vyrai ir moterys, vaikai ir suaugę atlieka tuos pačius judėsius. Įprastai labiau patyrę šokėjai šoka rato viduje, o mažiau patyrę – išorėje. Susibūrimų metu nėra specialių šokėjų grupių, reginys susidaro iš žiūrovų, kurie patys ir yra šokėjai. Visi norintys jungiasi prie minios ir šoka muzikos ritmu. Norintys autentiškesnio potyrio vilki vasarinį kimono ir avi medinius sandalus, tačiau tai nėra būtina.

Nishimonai Bon Odori (Ugo miestas, Akitos prefektūra)

Akimirka iš NIshimonai Bon Odori festivalio

Nishimonai Bon Odori išsiskiria kaip gilias tradicijas išsaugojęs festivalis, Ugo mieste besitęsiantis jau daugiau nei 700 metų. Tai yra vienas iš tradicinių bon odori šokių, perduodamų iš kartos į kartą. Šokis išreiškia derlingų metų norą ir yra kupinas detalių, primenančių apie protėvius ir artimuosius.

Nuo ankstyvo vakaro iki vėlyvos nakties aplink laužus gatvių pakraščiais šoka dalyviai, o šokių centre stovi aukšta yagura (scena), ant kurios yra įsikūrę muzikantai ir dainininkai. Pagal muziką šokėjai atlieka dviejų tipų šokius: ondo ir ganke, kurių vienas yra elegantiškas ir lėtas, o kitas energingas ir ritmiškas. Gatvėse degantys laužai veikia kaip švyturiai, kviečiantys ir rodantys kelią protėvių vėlėms.

Nishimonai Bon Odori galima lengvai atpažinti pagal šokėjų išvaizdą. Šokėjai vilki indigo dažais nudažytas yukata arba iš skiaučių susiūtą kimono hanui, kurį gali vilkėti tik patyrę šokėjai. Šokiui naudojami kostiumai yra dažnai perduodami iš kartos į kartą, o pats hanui yra susiūtas iš šeimos narių vilkėtų kimono skiaučių. Kita simbolinės reikšmės turinti įvaizdžio dalis yra galvos apdangalas. Šokėjai dėvi veidą paslepiantį juodą gobtuvą hikosa zukin arba šiaudinę skrybėlę amigasa; skiautinis kimono visada derinamas tik su šiaudine skrybėle. Beveidžių figūrų apsuptyje apima jausmas, jog bet kuris iš aplink šokančiųjų gali būti tavo prarastas artimasis.

Kitos festivalių įdomybės

Bon Odori festivaliai išsiskiria savo įvairove, kurią sukuria savitos ir regionus charakterizuojančios detalės. Tad patyrinėkime keletą festivaliuose pasirodančių elementų ir kaip skirtingi regionai šiuos elementus interpretuoja.

Gyvūnų apraiškos gali būti pastebimos tokiuose festivaliuose kaip Himejima Bon Odori (Oitos prefektūra) ir Tokuyama Bon odori (Šizuokos prefektūra). Himejima Bon Odori yra žinomas dėl lapių šokio ir meškėnų šokio, kuriuos atlieka vaikai. Vaikai išdažytais veidais, apsirengę baltais rūbais ir su raudonai baltais skėčiais šoka taip, kad primintų lapes bei meškėnus. Japonų religijoje tikima, jog lapės yra dievų pasiuntiniai, tad, pasak legendos, pasivertimas lape Obon metu garantuoja gausų derlių. Tokuyama Bon Odori traukia žiūrovus dėl elnių šokio. Jaunuoliai, pasipuošę elnių kaukėmis, pasilenkę šokinėja ir taip atvaizduoja elniukus.

Berniukai apsirengę lapių šokiui, Ishimatsu Takeo nuotrauka

Gėlių elementai bei žibintai yra populiarus įvairių šokių aksesuaras. Gėlių skrybėlės arba skėčiai, žinomi kaip hanagasa („gėlių skrybelė”), dažniausiai asociuojami su žymiu Yamagata Hanagasa festivaliu, kurio pagrindinis akcentas yra skrybėlės su gėlėmis. Riūkiū šokamo Yotsudake atlikėjos dėvi dvispalvę įspūdingą hanagasą, kuri vaizduoja rausvus lotoso žiedlapius ir mėlynos jūros bangas, o Kyote vykstantis Kuta Hanagasa Odori naudoja rankų darbo gėlių žibintus. Žibintai dažnai yra laikomi rankose arba nešami ant galvos šokio metu.

Yotsudake šokyje naudojama hanagasa skrybėlė

Žibintų dovanojimas buvo populiarus Muromači laikotarpio (1336-1573m.) paprotys. Palaipsniui žibintai imti demonstruoti žmonių namuose bei naudoti bon šokio metu kaip dvasių pagerbimo simbolis. Kumamono prefektūroje vykstančio „Tūkstančio Žibintų” šokyje šimtai yagurą apstojusių moterų elegantiškais judėsiais šoka ant galvos nešinos iš popieriaus pagamintą auksinį žibintą. Kyoto mieste, Sakyo apylinkėje vykstančio Yase Shamenji Odori festivalio šokiuose galima pastebėti ir gėlių, ir žibintų elementų. Sutemus, 13-14 metų berniukai, persirengę moterišku kimono ir pasidažę, juda šventyklos link ant galvos nešini popierinius rankų darbo žibintus kiriko. Tuo tarpu 11-12 metų mergaitės šoka šokius, kuriuose naudojamos gėlių skrybėlės, gėlių krepšeliai bei vėduoklės.

Mergaitės šoka Shiokumi Odori šokį su gėlių skrybėle ir krepšeliu

Vėduoklės japonų kultūroje naudojamos įvairiose srityse: religinėse ceremonijose, arbatos ceremonijose, tradiciniuose menuose kaip kabuki teatras, nihonbuyo šokis ir sumo imtynės. Kai kalbame apie festivaliuose naudojamas vėduokles, dažniausiai turimos omeny sulankstomos vėduokles sensu ir plokščios nelankstomos vėduokles uchiwa. Sakoma, kad aukštuomenės atstovai uchiwa vėduoklėmis slėpdavo veidą, taip siekdami išsaugoti savo orumą ir atbaidyti piktąsias dvasias bei vabzdžius. O sensu iš pradžių buvo naudotas imperatoriaus dvare etiketo užrašams pildyti. Palaipsniui sensu vėduoklės tapo spalvingesnės, su nupieštais paveikslėliais ar net eilėraščiais. Jos imtos naudoti šintoizmo ceremonijose, arbatos gėrimo ceremonijose ir tradiciniuose šokiuose. Šiais laikais vėduoklės dažnai sutinkamos vasaros festivalių metu tiek kaip aksesuaras žiūrovų tarpe, tiek kaip pasirodymų elementas.

Šokėjos su uchiwa vėduoklėmis. Koshibe Satoshi nuotrauka „Didžiažiedė gelė” (大輪の華) 2023m. Tokijo Koenji Awa Odori festivalis

Tokuyama Bon Odori festivalio metu naudojama sensu vėduoklė

Bon Odori yra ne tik šventė, bet ir tiltas, jungiantis bendruomenę visoje Japonijoje. Tai yra nuostabus metas, kai žmonių širdys šoka vienu ritmu; kai mirtis yra pagerbiama švenčiant gyvybę. Nuostabu kaip žmonių susibūrimas ir bendras triūsas sukuria ryškų ir džiaugsmingą laiką ir jausmą, lyg švenčiamas protėvių gimtadienis. Bon odori yra tik smiltelė margoje Japonijos tradicinių festivalių jūroje. Patekimas į šios jūros bangavimą gali tapti ypatinga gyvenimo patirtimi.

Teksto autorė: praktikantė Rūta Vaicekauskaitė

Šaltiniai:

https://awaodori-guide.com/about/dance.html

https://www.bunpaku.or.jp/exhi_sogo_post/kyonobonodori/

https://expatsguide.jp/articles/culture/the-dance-of-fools-awa-odori/

https://en.wikipedia.org/wiki/Awa_Dance_Festival

http://www.gujohachiman.com/kanko/odori_e.html

https://www.japan.travel/en/spot/156/

https://www.japan.travel/en/spot/203/

https://japanperformingarts.org/bon-odori/#awaodori

https://www.japanhouselondon.uk/read-and-watch/ryukyu-dance-the-unique-performing-arts-of-okinawa/

https://koenji-awaodori.com/visit/visit03.html