Kintsugi (jungimas auksu) arba kintsukuroi (rekonstravimas auksu) – taip vadinama japoniška meno šaka, kuomet sudužusi keramika yra suklijuojama laku, sumaišytu ar apibarstytu smulkiomis aukso, sidabro ar platinos dulkėmis.
Šiuo specialiu mišiniu užliejami keramikos įskilimai nėra paslepiami, atvirkščiai, jie traukia akį tauriųjų metalų blizgesiu, o indas taip atgimsta naujam gyvenimui.
Tai ne tik menas, bet ir filosofija, objekto trūkumus traktuojanti kaip dalį istorijos, o ne kažką, ką verta paslėpti ir užmiršti. Tad iš artimiau susipažinkime su Kintsugi kūrimo subtilybėmis bei šios meno šakos filosofija.
Manoma, kad kintsugi gimė kuomet XV amžiaus pabaigoje Japonijos šiogūnas Ashikaga Yoshimasa išsiuntė sudužusį arbatos indą atgal į Kiniją, kad šį pataisytų. Kuomet indas grižo į Japoniją, šiogūnas tiesiog pasibjaurėjometalinėmis kabėmis, kuriomis dubuo buvo sutvirtintas, tad Japonijos amatininkai ėmėsi ieškoti estetiškesnio rekonstravimo metodo. Tad kintsugi, kaip ir griežta arbatos ceremonijos wabi-cha forma, atsirado kaip atsakas kinų estetikai. Tuo metu Japonijos kolekcionieriai taip susižavėjo naujuoju kintsugi menu, kad kai kurie iš jų net buvo kaltinami sąmoningai daužantys vertingą keramiką, kad ją galima būtų pataisyti auksinėmis gijomis.
Amatininkai, kurie taisydavo sudužusius arbatos dubenėlius ir kitą keramiką, naudojamą arbatos ceremonijose, buvo japonų lako meistrai, kurie įgudusiomis rankomis įvaldydavo ne vieną lako metodą. Be kintsugi šie meistrai užsiimdavo ir maki-e technika, kuri primena kintsugi dėl aukso miltelių panaudojimo, jie taip pat gamino įvairius lakinius dėklus, dėžutes ir kitus objektus. Tradiciškai kintsugi procesas reikalauja japoniško lako, žinomo kaip urushi, kuris gaminamas iš medžio sulos. Šia medžiagą japonų meistrai jau daugiau nei 9000 metų naudoja kaip klijus, glaistą ar dažus (daugiau apie Azijos lako tradicijas galite sužinoti čia). Medis, iš kurio išgaunamas urushi lakas pasižymi toksiškoms savybėmis, tad kuriant kintsugi darbus patartina naudoti pirštines ir kaukę, nors yra sakoma, kad amatininkai, daugelį metų dirbantys su šia terpia, palaipsniui įgauną atsparumą toksiškoms lako medžiagoms. Reikėtų pažymėti, kad lakas džiūsta ir kietėja sugerdamas drėgmę esančią ore, tad klimatas Japonijoje yra tiesiog tobulas lako kūrybai. Tad kaipgi yra kuriami kintsugi dirbiniai?
Šie keramikos darbai nereikalauja daug įrankių, kintsugi gamybai be suskilusio indo dar yra naudojamas jau minėtas lakas, rišamosios medžiagos, tapybos mentelė, smailus teptukas ir metalo (dažniausiai aukso) milteliai. Bet kadangi dalis šių medžiagų yra brangios ir sunkiai gaunamos, kintsugi gamyba gali kainuoti nemažus pinigus. Iš JAV kilęs ir Japonijoje gyvenantis kintsugi ekspertas Davidas Pike’as teigia, jog „kintsugi procesas yra apgaulingai paprastas: tereikia laką sumaišyti su rišamąją medžiaga – ryžiais ar miltais ir šį mišinį panaudoti klijuojant keramikos gabalėlius. Tuomet belieka užbaigti kūrinį, lūžio vietą paryškinant metaliniu akcentu“. Bet iš tiesų šios praktikos realybė yra daug sudėtingesnė, nei gali pasirodyti, dėl daugybės problemų, kurios gali iškilti kiekviename proceso etape.
Tad tradiciškai kintsugi metodas pradedamas laku klijuojant suskilusios keramikos gabalėlius. Jeigu klijuojamame inde atsiranda trūkstamų dalių, lakas taip pat naudojamas ir kaip glaistas joms užpildyti. Tuomet lakas turi išdžiūti ir sukietėti, šis procesas gali užtrukti kelias savaites, o jau išdžiuvęs lakas yra lygiai nušlifuojamas. Ir galiausiai meistras aukso dulkėmis nudažo jau suklijuoto indo siūles. Tad nors ir vyrauja klaidingas supratimas, jog viso proceso metu yra naudojamas auksas, iš tikro juo dabinamas tik keramikos paviršius.
Pats kintsugi yra skirstomas į tris pagrindinius stilius:
- Hibi metodu keramika yra taisoma panaudojant minimalų lako kiekį, o auksu papuošiami tik įskilimai. Tai pats populiariausias kintsugi metodas.
- Kake no kintsugi technika trūkstama indo dalis yra užpildoma auksu arba lako ir aukso junginiu.
- Yobitsugi metodu trūkstamos keramikos dalys yra keičiamos kito gaminio fragmentu.
(hibi metodu papuoštas indas) 
(kake no kintsugi metodu papuoštas indas) 
yobitsugi metodu papuoštas indas
Ne vienas šiuolaikinis menininkas dar ir dabar palaiko kintsugi dvasią gyvą ir kuria senove dvelkiančius, bet kartu ir šiuolaikiškus darbus. Štai japonų menininkė Tomomi Kamoshita naudodama šią techniką kuria viską, pradedant iš gabalėlių sulipdytais šviestuvų gaubtais ir baigiant stilingais auksu dabintais auskarais. Kaip ir prieš ją kūrę japonų amatininkai, Kamoshita filosofiškai žiūri į savo kuriamus darbus ir teigia, jog „kiekvienas japonas supranta, kad bangos gali iš mūsų atimti labai daug, tačiau taip pat tiesa, kad mes dėl jų praturtėjame.“.
Tad kintsugi filosofija moko, jog trūkumai nėra tiesiog kliūtis pasitaikiusi mūsų kelyje, mes turime išmokti juos priimti ir puoselėti. Dėl šios priežasties kintsugi yra glaudžiai susijusi ir su japoniškąja wabi-sabi estetika, kuri skatina įžvelgti grožį nepastovume ir netobulume. Ši meno forma mums taip pat primena ir apie mushin filosofiją, kuria vadovaujantis turėtumėme išsilaisvinti iš pykčio bei baimės jausmo ir atsisakyti savo ego.
Tad tikimės, jog pasijutote įkvėpti šios auksu tviskančios bei netobulumus priimti skatinančios meno šakos ir siūlome giliau pasinerti į Kintsugi į filosofiją su šiuo video: https://youtu.be/EBUTQkaSSTY
——
Parengta naudojant informaciją iš:
https://traditionalkyoto.com/culture/kintsugi/
https://mymodernmet.com/kintsugi-kintsukuroi/
http://azijoszinynas.vdu.lt/japonija/kincugi/