Jausmo ir atmosferos paroda ,,Užburtas ratas”

Multidisciplininio meno atstovės 𝘼𝙪𝙨̌𝙧𝙤𝙨 𝙆𝙡𝙚𝙞𝙯𝙖𝙞𝙩𝙚̇𝙨 kūriniai ir butas Antakalnyje kviečia jus pažvelgti į mūsų gyvenimus persmelkiantį užburtą ratą kaip į žaismui pasiduodantį meno kūrinį, kuriame indiškos buities elementai susilies su sodria praeitimi alsuojančio namo sienomis. Čia susipins skirtingų laikmečių ir kultūrų buitis, leidžianti pajusti kasdienio užburto rato universalumą bei savotišką žavesį. Čia susitiksite su atmosfera, retai besutinkama karštligiškai renovuojamuose namuose, su jausmu, kurį galima užčiuopti tik gausybę užburtų ratų mačiusiuose mūruose.

Toliau skaityti “Jausmo ir atmosferos paroda ,,Užburtas ratas””

Ninos Ždanovič paroda „Vilnius japoniškomis spalvomis”

Rugsėjo 4–18 d. Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėjė „Galera” (Užupio g. 2A) veiks Ninos Ždanovič tapybos paroda. Tai – dar vienas iš Azijos Menų Centro organizuojamo ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ renginių.

Šią parodą sudaro Tokijuje gyvenančios ir kuriančios Ninos Ždanovič paveikslų ciklas, atliktas japoniška tradicine technika NIHONGA (日本画). NIHONGA tapyboje naudojami pigmentai, sudaryti iš natūraliųjų komponentų: mineralų, smėlio, kriauklių ir netgi brangakmenių.
(daugiau…)

Indija - pėdų šokio gijomis nuausti piešiniai

 

Azijos menų centras kartu su Vinco-Krėvės Mickevičiaus memorialiniu butu-muziejumi ir Lietuvos-Indijos forumu kviečia į pirmą susitikimų ciklo ,,Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje’’ dalį :

Indija – pėdų šokio gijomis nuausti piešiniai
Dailininkės AUŠROS KLEIZAITĖS KAVERI ir šokėjos KRISTINOS LUNOS kūrybiniai susipynimai
(daugiau…)

Sanskritik Mandala V : Laisvės ribos

Vasario 1 – 28 d. įvyko penktoji Sanskritik Mandala dalis, kuri pripildė kūrybinių pliūpsnių pačią rytų Indijos gilumą – neaprėpiamus Asamo valstijos tolius. Šiais metais į keturių savaičių programą pakviesti dalyviai iš Lietuvos turėjo galimybę ne tik susipažinti su vietos kultūra, istorija bei meno pasauliu, bet ir buvo kviečiami pristatyti Lietuvos kultūrą, tautodailę, istoriją bei meną Guvahačio miesto ir universiteto bendruomenei. Vykdant įvairias edukacines veiklas bei organizuojant kultūrinius renginius buvo siekiama glaudesnio tarpkultūrinio bendradarbiavimo, abipusių kultūrinių
mainų.

(daugiau…)

Paroda „Sign Here“. Neišdildomas Indijos autografas

„Kultūros siela – tai sielos kultūra“, – yra pasakęs Jozefas Hofmileris. Būtent tokio tikslo sieks  2018-ųjų metų rugpūčio mėnesį Vilniuje „Kūrybos Rato“ (Lietuva) ir NGO Parivartan Assam (Indija) organizuojamas projektas „Sanskritik Mandala IV“ kurio metu menininkai kurs, bendraus, padės pažinti rytietišką kraštą ir plėtos ryšį tarp Lietuvos ir Indijos.  Lietuvoje šis renginys vyksta jau trečią kartą, kasmet vis pakviesdamas menininkus iš Indijos. Šie metai taip pat ne išimtis – į Lietuvą atvyksta Kedaras Pradipas Namdas, Mamta Chitnis Sen ir Sukanya Garg – trys indų menininkai dalysis savo patirtimi, bendraus su žmonėmis ir kurs kūrinius, kurie vėliau bus pristatyti Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“ Vilniuje ir Berlyno meno galerijoje „Under The Mango Tree“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(daugiau…)

Indijos menininkų projektas „Sanskritik Mandala“

13631399_300711160273652_8852554142235904937_n

Liepos 19 d., 18 val. kviečiame į grupinę šiuolaikinių Indijos menininkų parodos atidarymą galerijoje GALERA, Užupio g. 2A ir pristatome projektą „Sanskritik Mandala“, kuris vysto kultūrinius ryšius ir meno sąveikas tarp Indijos ir Lietuvos menininkų.
„Sanskritik Mandala“ išvertus iš hindi kalbos reiškia „kultūrinis ratas“, kuris ir simbolizuoja projekto siekius – užmegzti dviejų skirtingų, geografiškai tolimų kultūrų dialogą, suartinti šiuolaikinio meno kūrėjus, įkvėpti naujų meninių iniciatyvų cirkuliaciją ir mainus, pristatyti Lietuvos visuomenei šiuolaikinio indų meno išraiškas ir tendencijas.

Parodos tikslai – supažindinti visuomenę su šiandieninės Indijos kūrėjų pasaulėžiūra, nuostatomis, kūrybos aktualijomis, atskleisti specifinę indų estetikos sampratą, kintančią senųjų tradicijų ir postmoderno sąveikoje bei supažindinti Indijos menininkus su vietos kultūros ir meno gyvenimu, kultūros ir meno kūrėjais bei vietos bendruomene.


Paroda „Neatsitiktinai“ (No Coincidence) liepos 19-27 d., UMI Galera, Užupio g. 2a, Vilnius

Paroda „Pasakojimai apie Indiją“ (Tales of India) liepos 21-27 d., UMI galerija „Kalnas“, Krivių g. 10, Vilnius

 

Japoniškosios tapybos įkvėpta ramybė parodoje „Šventė pušų tyloj“

tapyba-2

Šventinis laikotarpis daugelį įsuka į nesibaigiančių darbų sūkurį, iš kurio ištrūkti ir atsikvėpti ne taip paprasta, bet įmanoma. Tuo įsitikinusi dailininkė, tapybos tušu ir kaligrafijos mokytoja Dalia Dokštaitė, kurios darbų paroda „Šventė pušų tyloj“ gruodžio 1 d. atidaryta Vilniaus universitete. Su parodos autore susitikome pasikalbėti apie tradicinę japonų tapybą, artėjančias šventes, buvimą čia ir dabar.

Tapyba tušu – ne tik būdas atsipalaiduoti

„Švente pušų tyloj kalbu apie vidinę tylą, gebėjimą pabūti su savimi. Mes kasdien lekiame, bėgame, nė nepastebėdami, koks gražus dangus, saulė debesys. Bet ar mokame tiesiog pabūti? To kiekvienam reikėtų dažniau“, – pasakoja dailininkė, kurios pažintis su tradicine japonų tušo tapyba prasidėjo prieš tris dešimtmečius.

„Patys japonai yra darboholikai, tačiau gamta jiems nuo senų senovės artima. Jie žino, kaip į urbanizaciją įnešti gamtos dalelę, todėl net didžiausiam moderniam pastate Japonijoje rasi nors mažytį sodelį, oazę, kurioje žmogus galėtų atsikvėpti. Tiesą sakant, tuo mes, lietuviai, į juos ir panašūs – mūsų baltiškos šaknys taip pat sieja mus su žeme.“

Į D. Dokšaitės vadovaujamą tapybos studiją žmonės taip pat ateina nurimti ir paėmę teptuką į rankas pabūti tiesiog čia ir dabar. Dailininkės teigimu, tapyba – tai žmogaus pasaulio harmonizavimas, o ne tiesiog maloni terapija. „Žinoma, tapyba tušu atpalaiduoja, tačiau tai ir intensyvus darbas su savimi. Jei nori eiti tikruoju tapybos keliu, turi visiškai keisti savo sąmonę ir visas pasinerti į kūrybos procesą. Tai nuostabus patyrimas, nes tušo tapyba, o ypač kaligrafija, įgalina kalbėti apie didesnius dalykus“.

Kasdienybė kitu aspektu

Dailininkė įsitikinusi, kad senosios baltiškos tradicijos nulėmė tai, kad šiandien vis dar sugebame atsigręžti į gamtą ir paprastoj gėlėj pamatyti visatą – japonai tokio požiūrio semiasi iš zen filosofijos. Ne vieną dešimtmetį filosofijos ir meno traktatus studijavusios D. Dokšaitės nuomone, viskas yra susiję su zen, buvimu čia ir dabar, ego atsisakymu. Tačiau tam, kad tai sugebėtume, turime norėti pažvelgti į tuos pačius kasdienius dalykus kitu aspektu.

„Sumi-e tapybos tušu esmė yra ne nupiešti gražią išorę, o pajausti objekto vidų, pačią jo esmę. Todėl tapydami tušu neturėtume siekti tiesiog nukopijuoti daiktą – reikia pasinerti į objektą ir suvokti jo gelmę. Taip pat ir mokantis kaligrafijos, tradiciškai vadinamos shodo, stengiamasi suprasti, kad tikslas yra pats ėjimas, o ne kažkokia galutinė kelionės stotelė. Kaip ir mūsų gyvenimas – juk ne tam atėjome į šį pasaulį, kad iš jo išeitume – atėjome gyventi ir dirbti su savimi.“

Viena didžiausių šių dienų problemų dailininkė įvardija tinginystę. Šiandien daugelis linkę skųstis laiko stoka, tačiau, pasak D. Dokšaitės, dažnai tiesiog dirbame arba nereikalingus dalykus, arba darome viską vadovaudamiesi klaidingu požiūriu: „Mes vis bėgam, lekiam, prisėdame prie televizoriaus ar paskaitome laikraštį apie įvykius, kurių esmė nesikeičia metų metais. Bet galime daryti viską, ką darome, su kiek kitokiu požiūriu, nuspręsti, kad tai mums teiks malonumą. Netgi šluoti grindis ar gaminti valgį galime su meile ir geromis mintimis.“

Kiekviena akimirka – lyg dovana

Parodos autorė teigia, kad mūsų išsvajotas rojus yra ne kažkur kitur, o tiesiog mumyse. Jį atrasti ir jame gyventi yra didelis malonumas, ir tuomet kiekviena akimirka tampa dovana, kurią galime sau įteikti. Niekas kitas mums šio patyrimo neatneš. Tapyboje galioja tas pats principas: „Mūsų vidinis „aš“ visada nori tikrų dalykų, o juos mes dažnai užgožiame savo paviršutiniškumu. Ne veltui vienas pagrindinių hieroglifų, mokantis kaligrafijos, yra „kantrybė“.

Nors mokytis sumi-e tapybos tušu savarankiškai vargiai įmanoma, pradėti pirmiausia reikėtų nuo savo požiūrio ir nusiteikimo. Kaip teigia D. Dokšaitė, nuoširdumas, savęs neribojimas, vidinė laisvė, gebėjimas pabūti vaiku, kuriam viskas įdomu – visa tai būtina norint mokytis tradicinės japonų tapybos principų. Spontaniškumas atsiras tik vėliau, gerai įvaldžius techniką, kurios mokomasi ne vienus metus.

„Jei pats nebūsi tuo rūku, ta pušimi, gyvybės savo darbui neįpūsi. Todėl tapydamas gali išties pajusti, kaip tavimi, tavo darbu teka gyvybinė energija, apie kurią kažkodėl  šnekame labai mažai. O juk tai yra mūsų dvasios, gyvenimo esmė“, – pokalbį baigia pašnekovė.

VšĮ Azijos menų centro ir Japonų kultūros namų organizuojama paroda „Šventė pušų tyloj“ Vilniaus universiteto rektorate eksponuojama iki gruodžio 15 d. Po to ji keliaus į Vilniaus miesto savivaldybę ir ten lauks lankytojų iki pat Naujųjų metų.

tapyba-312294886_889255351169756_6263936604509768356_n

Organizuota fotografijos paroda „Kalnai paskendę sidabre”

kalnai paskende sidabre

Kovo 5 dieną, 15.00 val. LR užsienio reikalų ministerijoje įvyko keliautojos ir fotografės Ievos Rutės parodos „Kalnai Paklydę Sidabre” atidarymas. Atidaryme apsilankė tokie svečiai, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras, Kinijos ambasados atstovai, Xinhua naujienų agentūros vadovas bei akademinių bendruomenių nariai. Ši paroda skirta Lietuvos narystei Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2014-2015 paminėti. Besidžiaugiant draugiškais diplomatiniais Lietuvos ir Kinijos santykiais šiai parodai pasirinkta kelionių į Kinijos kalnus tema. Pinhole technika atliktos fotografijos, pasak autorės, savo neišbaigtumu suteikia galimybę žiūrovui mąstyti ir pačiam pajausti užfiksuotą momentą. Parodos atidarymo svečiams buvo trumpai pristatyta fotografijų atlikimo technika ir principas, kuris, Ievos Rutės žodžiais, turi daug bendro su senovės Kinijos kultūra ir filosofija. Parodą sudarė 2010 m. Kinijos Geltonuosiuose ir Lotoso kalnuose darytos nuotraukos, iš viso 25 darbai.

http://news.xinhuanet.com/expo/2014-03/06/c_126228156.html

Atidaryta fotografijų „Indijos atspindžiai“ paroda

indijos atspindziai

Lapkričio 23 d. kartu su Indijos-Lietuvos forumu ir LR Užsienio reikalų ministerija atidaryta fotografijų projekto „Indijos atspindžiai“ paroda. Konkursas buvo skirtas Lietuvos – Indijos diplomatinių santykių užmezgimo 20- mečio ir Lietuvos – Indijos forumo dvejų metų įsteigimo sukaktims paminėti.Galingojo Šivos šokis ar dangiškos Himalajų viršūnės… rimti apmąstymai ar rizikingosavantiūros… tūkstantmetės kultūros tradicijos, o galbūt britiškojo gyvenimo būdo pėdsakai…? Kokia iš tiesų šių dienų Indija? Kokia ji buvo vakar ir kaip ją suprastume rytoj? Jei daugiaveidę Indiją galėtume atspindėti pasitelkę tik vieną idėją, kokia ji būtų? Konkursu buvo siekiama paskatinti visuomenės domėjimąsi Indija, atskleisti, jog iš pirmo žvilgsnio atrodanti kaip tolimas regionas, Indija gali būti ne tik labai įvairialypė, bet kartu ir labai artima kiekvienam iš mūsų. Konkurso idėja – pažvelgti į Indiją iš kuo įvairesnių perspektyvų, pamėginti suprasti ne tik mūsų pačių vidines simpatijas šiai šaliai, bet ir Rytų – Vakarų dialogo fenomeną.

Daugiau nuotraukų – https://www.facebook.com/media/set/?set=a.420685078026788.1073741830.420664928028803&type=3