Nepaisant pasaulį užklupusios negandos šiandien Irane švenčiamas Novrūzas – iraniečių Naujųjų Metų šventė!
Išvertus iš persų kalbos novrūzas reiškia „nauja diena“. Ši šventė tradiciškai prasideda astronominio pavasario lygiadienio metu, kuomet saulė kerta pusiaują, o diena ir naktis tampa vienodo ilgio. Atsižvelgiant į astronominius skaičiavimus šiais metais šventė prasideda kovo 20 dieną, šiek tiek po 7 valandos Teherano laiku.
Nors Novrūzas dar vadinamas Irano arba persų Naujaisiais Metais, ši šventė minima daugelyje šalių, be Irano įskaitant ir Afganistaną, Albaniją, Indiją, Iraną, Kazachstaną, Turkiją ir Turkmėnistaną bei kitas šalis. Teigiama, kad kasmet novrūzą švenčia daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Ankstyviausios festivalio ištakos slypi zoroastrizmo religijoje ir žymi vieną švenčiausių dienų senoviniame Zoroastrijos kalendoriuje. Bet šiais laikais tai greičiau ne religinė šventė, o diena žyminti naują pradžią, kuomet žmonės atsisveikina su praeitimi ir pasitinka ateitį. Dėl to laukdamos šios šventės šeimos tvarko namus, valo dulkes, išmeta nereikalingus daiktus bei įsigyja naujus drabužius. Svarbus šventės laukimo akcentas – dideli laužai deginami paskutinį senųjų metų trečiadienį, simbolizuojantys šviesos atėjimą ir jos pergalę prieš tamsą.
Nors specifinės tradicijos įvairiose šalyse ir skirtingose bendruomenėse skiriasi, esminiai šventės elementai yra tokie patys. Išaušus novrūzui žmonės lanko šeimos narius bei draugus, keičiasi dovanomis, taip pat tradiciškai žaidžiama su margaspalviais kiaušiniais. Šios šventės metu vaikai lanko namus prašydami saldumynų, jiems dažnai dovanojami ir smulkūs žaislai.
Novrūzo proga ruošiamas ir specialus šventinis stalas, nuklotas įvairiausiomis vaišėmis. Ant „Haft Sinu“ vadinamo stalo nugula septyni patiekalai, prasidedantys raide S, simbolizuojantys atgimimą, gerovę, meilę, sveikatą, grožį, saulėtekį ir kantrybę.
