1964-siais metais – tuo sunkiu laikotarpiu, kai Pietų Korėjoje buvo įsigalėjęs autoritarinis Park Čunghee režimas, Šaltojo karo laikotarpiu, gimė reikšmingiausia savos kartos menininkė Lee Bul (kor. 이불). Tuometinė situacija šalyje – sunki. Įsigalioja įstatymas, draudžiantis disidentams ir jų šeimoms dalyvauti socialinėse veiklose su daugiau nei dešimt žmonių, spaudimas, vaikystėje grėsusi visos šeimos tremtis, atsakomybė už savo jaunesniuosius (menininkė yra vyriausia savo šeimoje) – šios priežastys moterį privertė ieškotis veiklos, kuria galėtų užsiimti viena pati, pabūti su savo mintimis, išsilieti: „ Visuomet maniau, kad norint išgyventi represinę ideologijos cenzūrą, menininė išraiška – tai vienintelis kelias išlaisvinti save“.
Lee Bul sėkmingai įstojo ir baigė Hongik‘o universitetą Seule ir įgyjo skulptorės specialybę. Menininkė universitete tikėjosi atrasti kūrybinių stimulų, tačiau 1980-ųjų metų meno mokyklos Pietų Korėjoje griežtai laikėsi valstybės nustatytos itin griežtos tvarkos. Todėl moteris negalėjo pilnai savęs išreikšti, teko stabdyti kūrybinius procesus. Tai paskatino Lee Bul pasukti ir į kitas meno šakas – muziką, teatrą. Atlikimo menas – būtent ta sritis, kurią korėjietė pasirinko atvirai saviraiškai.
1989-ieji metai. Stipri patriarchalinė valdžia. Ir štai, Lee Bul – susipančiojusi pasikabina ore žemyn galva ir deklamuoja eiles. Tai menininkės garsusis pasirodymas, pavadinimu „Abortas“. Lee šiuo spektakliu siekė atkreipti dėmesį į moters vietą po Saule, į kūną, moralines vertybes, lygias teises. Jos pasirodymas trukdavo 3 valandas. Visą šį laiką Lee kabėdavo žemyn galva nuoga, nė kiek neprisidengusi. Sulig šiuo mini spektakliu į jos gyvenimą paibeldžia šlovė ir , tačiau kartu su tuo – ir užkarda, ribojanti menininkės saviraišką. ,,Abortas” buvo uždraustas.
Tais pačiais 1989-siais metais surengė ne vieną viešą pasirodymą, pavadintą ,,Troškimas”, kurie vyko gatvėse ir kurių atlikimo Lee nė neketino derinti su šalies valdžia. Menininkei buvo įdomi visuomenės reakcija į jos sukurtus kostiumus, primenančius žmogaus organus ir raumenis, įvairius vikšrus. Šiais pasirodymais menininkė kėlė klausimus: kas yra moteris, kaip suvokiama lytis ir grožis, kaip patriarchalinė visuomenė tai traktuoja ir pan.
Vėliau Lee Bul pastebi, kad žmonėms reikia kažko naujo ir kitoniškesnio nei ji gali parodyti, tad nusprendžia nutraukti savo performatyviąją kūrybą. Ateina laikas naujoms idėjoms. 1997 metais Niujorke surengtoje parodoje, didelio pasisekimo sulaukia jos „Majestic Splendor“ (lt. „Didingas puošnumas“) – pūvančios žuvies instaliacija. Žiūrovą šį kartą pasiekia ne tik vaizdinys, bet ir kvapas, todėl vienu metu yra dirginami keli receptoriai, taip sustiprinant eksponato daromą įspūdį. Šioje parodoje Lee Bul ir toliau nagrinėja grožio ir būties esmę, lytį. Žuvis padailinama įvairiomis dekoracijomis (segtukais, smeigtukais, karoliukais ir pan.). Eksponatas galiausiai pašalinamas iš ekspozicijos dėl itin stipraus pašvinkusios žuvies kvapo.
Šiuo metu Lee Bul itin susidomėjusi ateities utopija, ją įkvepia Italijos menininko Piranesi labirintai, Italijos architekto Antonio Sant’Elia futuristų svajonės ir “Weimar” architekto Bruno Tauto fantastiniai kristaliniai miestai, sustabdyti oro erdvėje. Šių trijų menininkų kūryba sudrebina korėjietės vidų – gimsta nuostabios ir pritrenkiančios instaliacijos/skulptūros: „Mane domina tai, kaip praeityje žmonės suprato, kad jų utopiniai idealai išliko ar visiškai pradingo. Geras būdas pamatyti, ar vizija išliko ar ne, yra per architektūrą, nes architektūros struktūros įkūnija visas idealizuotas laiko vizijas. Taigi, aš pasinaudoju šios architektūros elementais, sakykime, iš konkretaus architekto, savo darbuose“ pasakoja Lee Bul.
2005-siais metais Lee Bul pradeda kurti instaliacijų ir skulptūrų rinkinį „Mon grand récit“ (iš prancūzų kalbos išvertus reiškia „Mano didelė istorija“), kurį kuria dar ir dabar vis papildydama naujais kūriniais: „Mane domina žmogaus būklė, o tai nėra kažkas, ką galiu įtalpinti į savo vieną darbą“, – pasakoja menininkė. Vienas iš žymiausių kūrinių yra „Weep Into Stones“ (lt. „Verkti į akmenis“) . Korėjietė pasakoja, kad tokį pavadinimą šiam rinkiniui pasirinko todėl, kad ji bando prasiskverbti į didelį, sudėtingą senovinį pasaulį, kuriame būtent ji ir gyvena. (Šaltinis: Bloomberg platforma, artist Lee Bul on Brilliant Ideas, 2015).
2007-siais metais menininkės ir toliau nepalieka domėjimasis utopijos idėja ir Lee Bul pristato naują kūrinį „After Bruno Taut (Beware the Sweetness of Things)“ (lt. „Po Bruno Tauto (Saugokitė daiktų saldumo)“). Ši nepaprastoji spiralinė kristalo, stiklo ir akrilo karoliukų, veidrodžių, nerūdijančio plieno, aliuminio ir juodakamerinių juostų, bronzos grandinių ir aliuminio struktūra yra žymiai sudėtingesnė nei dauguma Bruno Tauto originalių eskizų, kurie daugiausia buvo geometriniai, kristaliniai ir simetriški, o žinomas karoliukų ir mozaikinio veidrodžio naudojimas atrodo per daug ekstravagantiškas, kad būtų atsakymas į Vokietijos mistiko idėjas. (Šaltinis: ArtAsiaPacific, 2017).
Mami Katoaka, generalinė kuratorė Mori meno muziejuje, Lee Bul asmenybę apbūdina kaip nuosekliai tobulėjančią ir daug darbo įdėjusią menininkę, kurios darbai atspindi ir Korėjos pasikeitimą: „Aš manau, kad ji tikrai stengėsi plėtoti savo praktikavimąsi per savo gyvenimo metus. Ji pradėjo ekstremaliais pasirodymais, tada perėjo į Kiborgų skulptūrų kūrimą ir atvyko į utopijos idėją. Visa tai turi didelę prasmę, kaip ji (aut. past. Menininkė) tobulėjo, ir taip pat svarbu suprasti, kaip Korėja pati vystėsi per pastaruosius dešimtmečius. Ji liudija, kad visuomenė taip pat keičiasi“. (Šaltinis: Bloomberg platforma, artist Lee Bul on Brilliant Ideas, 2015).
Lee Bul – unikali menininkė iš Pietų Korėjos, savo darbais šokiravusi šalį ir pavergusi viso pasaulio meno gerbėjų širdis. Pati moteris nesiekia, kad jos menas būtų suprastas, o būtų išgyventas pačio žiūrovo: „Aš nemanau, kad audiencija privalo žinoti šaltinius, kuriuos aš naudoju atskleisti pasauliui, kurį matau. Patirti tai yra kur kas svarbiau. Aš viliuosi, kad žmonės patirs mano darbą atvirai nei stengsis jį suprasti su savo mažomis meninėmis žiniomis. Aš viliuosi, kad žiūrovas pajaus, išgyvens ir susirems su mano darbais, tokiais, kokie jie yra“.
Nepaisant sunkios vaikystės ir nepritapimo, menininkė sugeba atrasti save mene: „ Menas man vienomis dienomis yra migdomieji, stimulas kitomis dienomis, mylimasis, kuris pakeitė savo širdį kitą dieną. Jeigu aš nekurčiau meno, būtų sunku ištverti gyvenimą“, – taip meno svarbą savo gyvenime apibrėžia Lee Bul. (Šaltinis: Bloomberg platforma, artist Lee Bul on Brilliant Ideas, 2015).
Įvertinimai ir nuopelnai:
1998 metais Hugo Boss Prizas.
1999 metais 48-oji Venice Biennale meno stipendija.
2002 metais 13-sis Korėjos Seokju meno prizas.
2014 metais 14-sis Korėjos Gwangju Biennale the Noon apdovanojimas.
2016 metais Prancūzijos meno ordinas.
Svarbiausia Lee Bul kūryba:
1989 metai pasirodymas „Abortas“.
1989 metai pasirodymas „Troškimas“.
1997 metai skulptūros „Didingas puošnumas“.
1998 metai skulptūros „Kiborgai W1-W4“.
2005 m. – vis dar kuriamas instaliacijų ir skulptūrų rinkinys „Mon grand récit“.
Lee Bul (kor. 이불) kūrybą galite pamatyti Artsy.net svetainėje čia ir Bloomberg platformoje esančiame vaizdo įraše čia.
Informacijos šaltiniai:
1. Naver paieškos bazė: (Paskutinis apsilankymas: 2018-07-25d.)
2. Bloomberg platforma: < https://www.bloomberg.com/news/videos/2015-12-29/artist-lee-bul-on-brilliant-ideas-> (Paskutinis apsilankymas 2018-08-09d.)
3. Artsy.net puslapis: (Paskutinis apsilankymas: 2018-08-10d.)
4. ArtAsiaPacific puslapis, After Bruno Taut: Lee Bul, 2017. Internetinė prieiga: (Paskutinis apsilankymas: 2018-08-12d.)
5. Korėjos ambasados Prancūzijoje puslapis (korėjietiškai), Lee Bul įteikiamas Prancūzijos meno ordinas. Internetinė prieiga: (Paskutinis apsilankymas: 2018-08-12d.)
Iliustracijų šaltiniai:
1. Wikipedia.org, „Mon grand récit : Weep into stones“, 2005 Oeuvre de Lee Bul (1964-), South Corea Courtesy of PKM Gallery: (Paskutinis apsilankymas: 2018-08-14d.)
2. Flickr.com, „After Bruno Taut (Beware the Sweetness of Things)“ – Lee Bul – MUDAM: (Paskutinis apsilankymas: 2018-08-14d.)