Apnuoginto kūno motyvas mene yra naudojamas jau tūkstančius metų. Piešiniuose ar statulose vaizduojamas nuogumas dažnai paliesdavo moteriškumo, vyriškumo, meilės ir aistros temas. Nuo pat fotoaparato išradimo, dar pirmoje 19 a. pusėje , apnuoginta asmenybė kaip mat tapo daugelio garsių fotografų įkvėpimu. Šiandien norime pakalbėti apie vieną japonų fotografą, kuris išgarsėjo visame pasaulyje per savo unikalias ir kontroversiškas fotografijas, kuriose yra vaizduojamas apnuogintos ir virvėmis supančiotos merginos vaizdas. Būtent tokį šokiruojantį ir, kartu intriguojantį, stilių pasirinko japonų fotografas Araki Nobuyoshi, norėdamas perteikti moters vidinį tyrumą.
Araki Nobuyoshi 荒木経惟 (g. 1940) ne tik vienas garsiausių dabartinių japonų fotografų, bet ir vienas produktyviausių – išleidęs 500 fotografijos knygų. Kūrėjas dirbo su tokiais garsiais atlikėjais kaip islandų dainininkė Brjork ir amerikiečių mega žvaigžde Lady Gaga. 7-jame dešimtmetyje pagrindiniai autoriaus darbų motyvai buvo meilė ir mirtis. Kai 1971 m. A. Nobuyoshi susituokė su savo žmona, ši tapo pagrindiniu fotografijų modeliu per jų medaus mėnesį. Šio laikotarpio nuotraukos sugulė į knygą Sentimental Journey, kuri yra laikoma viena svarbiausių japonų fotografijos knygų 20 amžiuje. Fotografas vienas pirmųjų pradėjęs fotografuoti I-photography stiliumi, kai yra vaizduojamas savo asmeninis buitinis gyvenimas. 1992 m. Surengęs parodą Austrijoje autorius tapo plačiai žinomas ir užsienyje. 10-tajame dešimtmetyje pradėjo rengti parodas Londone – The Barbican Art Gallery; Paryžiuje – Contemporary Art Museum; San Franciske – Museum of Modern Art; New York‘e – Museum of Modern art; ir kituose žymiausiuose pasaulio miestuose.
Autorius ypač pagarsėjęs savo erotinėmis fotografijomis. Dažnai menininkas prilyginamas ne kūrėjui, o pornografistui mazochistui dėl savo erotinėse nuotraukose naudojamo motyvo – kinbaku-bi 緊縛美 (standaus surišimo virvėmis grožis). Tai technika, kai fotografuojamas nuogas modelis yra surišamas virvėmis, o surišimo mazgai jungiasi per erogenines zonas. A. Nobuyoshi, bene pirmas pradėjęs naudoti šią techniką fotografijoje, sulaukė ne tik susidomėjimo, tačiau kritikų ir visuomenės neigiamų atsiliepimų. Tačiau A. Nobuyoshi nėra šios technikos išradėjęs, tai senovėje paplitęs metodas, kuris išsivystė iš kovos meno Hojōjutsu 捕縄術. Ši kovos technika buvo naudojama sugauti priešą virve, o tik po to, vėlyvajame Edo jidai 江戸時代 laikotarpyje (1800 m.), peraugo į erotinę techniką, kai smarkiai surišamas žmogus per skausmą stengdavosi patirti malonumą. A. Nobuyoshi iš kritikų ir visuomenės sulaukė neigiamų vertinimų, nes jie pamatė tik pirminį, galbūt, iš tiesų, kiek žiauroką vaizdą – virvėmis tvirtai surištas nuogas moteris ir pamanė, jog tai kažkas iškreipto, kupina kančios, tačiau, iš tikrųjų, autorius, vaizduodamas šias surištas nuogas moteris, mato visiškai kitokį, absoliučiai ne žiaurų, o priešingai, labai gražų dalyką. Pasitelkdamas šią techniką, A. Nobuyoshi sukuria nepaprastai originalią idėją apie moterį, jos sielą. Nepaisydamas kritikų nuomonių, nekreipdamas dėmesio į kandžius epitetus, menininkas kuria grožį, bando parodyti pasauliui, jog, atėmus iš žmogaus viską, jo širdis gali likti nepaliesta. Šia technika autorius parodo žymiai daugiau nei kitose erotinėse nuotraukose, kuriose modelis vaizduoja tik savo gražų nesuvaržytą kūną.
Menininkas nesiekia tobulai nufotografuoti tobulo kūno, parodyti jo formų, sukelti estetinį susižavėjimą. Įdomu tai, jog fotografas nesikreipia į profesionalius kinbaku technikos žinovus, jog šie gražiai surištų fotografuojamus modelius, nes, kaip pats autorius sako, jie tą padarytų tobulai ir preciziškai, o jam svarbu vidus, esmė, o ne išorė. Nobuyoshi modeliai dažniausiai spokso tiesiai per fotoaparato objektyvą žiūrovui į akis. Jie atrodo ramūs ir santūrūs.
Menininkui šis rišimas tai tarsi „glamonės prieš seksą, kaip papų glamonėjimas“1. Pasak autoriaus, surišdamas išorę (kūną), jis išspaudžia aistrą tūnančią viduje, o tada kažkas panašaus į meilę išeina ir iš jo. Galiausiai fotografas užmezga ryšį tarp savęs ir fotografuojamo modelio (i-d.vice.com).
Tai, kas matoma nuotraukoje – nuogas kūnas, tai tik fasadas, už kurio slypi vidus, esminė idėja. A. Nobuyoshi skatina žiūrovą peržengti savo kasdienį, stereotipinį mąstymo lauką, įžvelgti grožį pačioje, galbūt, netikėčiausioje terpėje. Panašiai kaip lotoso žiedo grožis atsiskleidžia tik dėl to, kad buvo puoselėjamas purve (dumble). Taip ir A. Nobuyoshi groteskiškoje vizijoje įžvelgia suvešėjusį grožį.
Teksto autorius: Algirdas Raila