Ką mums pasakoja indiškas šokis? [Video įrašas]

Kviečiame pamatyti jau keliolika metų Lietuvoje, Indijoje ir visame pasaulyje klasikinius indiškus šokius – kathak ir odissi – puoselėjančios, charizmatiškosios doktorantės Kristinos Lunos paskaitą. Čia sužinosite apie Indijos estetikos lobynus, apie šokio ir teatro vienį bei apie subtiliausius jausmus šokėjų akyse ir lūpose.

Nuoroda į video įrašą: https://fb.watch/2XGMNTC4On/.

Apie paskatos temą:  prieš atskleisdami indiško šokio paslaptis, turime suvokti svarbiausius indų kultūros niuansus. Turime įsigilinti Indijos meno istorijos naratyvą ir suprasti kitokią, nei įprasta, įsivaizduojamą laiko tėkmę.

Dīvālī šventė Indijoje. Tenugali šviesa! [Video įrašas]

Kviečiame pamatyti Lietuvos sanskritologo, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektoriaus Vyčio Vidūno  paskaitą apie Divali šventės ypatumus.  2020 m. lapkričio 13 d. 18 val. įrašytoje paskaitoje yra pristatomos šiuolaikinės šventės tradicijos, trumpai apžvelgiama istorinė perspektyva ir pagrindiniai su švente siejami mitologiniai naratyvai.

Nuoroda į video įrašą: https://fb.watch/2XEQ64hrWR/.
Apie paskatos temą: pirmosiomis kartikos (spalio-lapkričio) mėnesio jaunaties dienomis daugelis Pietų Azijos šalyse gyvenančių hinduistų džiugiai švenčia Divalį – tai viena didžiausių metų švenčių, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą. Būtent tamsoje spindinčios žibintų ir žiburėlių eilės yra pagrindinis Divalio atributas, iš kurio kilo ir pats šventės pavadinimas (hindi kalboje dīvālī – „žiburėlių, žibintų eilė“). Šios šventės metu, pasak hindų, stoja tamsiausia metų naktis, po kurios vėl grįžta ir švenčia pergalę šviesa. Laikoma, kad Divalio naktį mirusiųjų dvasios aplanko savo namus, ir žiburėliai nušviečia joms kelią. Skirtinguose Pietų Azijos kampeliuose Divalio šventė gali būti siejama su įvairais mitologiniais įvykiais – ja gali būti pagerbiama laimės deivė Lakšmė arba paminimas karalaičio Ramos sugrįžimas į savo sostinę Ajodhją po 14 metų tremties. Rytų Indijoje per šventę pagerbiama grėsmingoji demonų nugalėtoja deivė Kali.

Lietuva – Japonija tarpukario istorijos fone

Fudži kalnas 1920 m. Tagonoura, Shizuoka

Japonijai 1922 12 20 pripažinus Lietuvą de jure, prasidėjo oficialūs dviejų šalių diplomatiniai santykiai ir svarbių sutarčių bei dokumentų sudarymas ir pasirašymas. Pirmuoju svarbiu įvykiu galima laikyti Klaipėdos krašto konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių (Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) užtikrino Klaipėdos krašto autonomiją ir suteikė suverenumo krašte  teisę Lietuvos Respublikai. Dokumentą iš viso sudarė aštuoniolika straipsnių, kuriuose buvo apibrėžtos nuostatos ne tik dėl suvereniteto teisių perdavimo Lietuvos Respublikai, bet ir tranzito, nuosavybės, pilietybės, okupacijos metu susidariusių išlaidų už administravimą apmokėjimo ir kiti klausimai. Labai svarbus penkioliktas sutarties straipsnis nurodo, kad: „Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo“. Klaipėdos krašto konvencija Ambasadorių konferencijos valstybių buvo pasirašyta gegužės 8 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota liepos 7 d., o Tautų Sąjungos įregistruota spalio 3 d. ir tapo tarptautinės teisės aktu. (daugiau…)

ATVIRA PASKAITA „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“

Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.

Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną.

(daugiau…)