Shibori marginimo menas

Shibori – tai jau tarptautiniu tapęs japoniškas žodis, vartojamas iš Rytų kilusiam tekstilės marginimo menui apibūdinti. Etimologinė žodžio reikšmė siejama su japonišku veiksmažodžiu
shiboru, reiškiančiu
susukti, suspausti, suslėgti

Karamatsu shibori technika margintas audinys iš Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing muziejaus kolekcijos, šaltinis: https://www.shibori-kaikan.com/

Shibori audinių marginimo mene naudojamas rezervavimo principas – dažomas audinys sulankstomas, surišamas, sudaigstomas arba tvirtai iš abiejų pusių suspaudžiamas pagalbinėmis priemonėmis tikslingai sulaikant kai kurias audinio vietas nuo dažo įsiskverbimo. Audinio marginimas – tai ilgas ir meditatyvus procesas, o rezultatas dėl marginį veikiančio atsitiktinumo dažnai kelia nuostabą. Kiekvienas shibori technika rankomis dažytas audinio gabalėlis unikalus, niekaip nepavyktų jo atkartoti. Shibori marginiai pasižymi ne tik rankų darbo verte, bet ir subtilia estetika, kurią intuityviai perteikia shibori marginimo meistras.

Kanoko shibori rankų darbo procesas, Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing muziejaus fotografija, šaltinis: https://www.shibori-kaikan.com/

Ankstyviausi išlikę shibori technika dažyti audiniai priskiriami VIII amžiaus viduriui. Šie audiniai po Japonijos imperatoriaus Šiomu mirties buvo paaukoti Todai-ji budistų šventyklai Naroje. Pasak legendų, vienuoliai šventykloje susidomėjo paslaptinga audinių dažymo technika ir pradėjo eksperimentuoti, kad galėtų panaudoti ją savo audiniams. Tačiau shibori marginimo technika dar ilgam išliko paslaptyje, iki Edo laikotarpio (1603 – 1868). Edo laikotarpiu mada reprezentavo žmogaus statusą ir turtus, todėl pasiturintieji dėvėjo šilką. O žemesniosios klasės atstovai neišgalėjo įsigyti šilko, bet norėdami atrodyti puošniai jie pasitelkė savo kūrybiškumą ir prisiminė shibori dažymą. Shibori technika jie margino medvilninius ir kanapių pluošto audinius, naudojo natūralius dažų pigmentus.

Shibori marginimo pavyzdžių buvo rasta ir kituose pasaulio kraštuose, todėl kartais yra ginčijamasi dėl japoniškos shibori kilmės. 238 m. panašia į shibori technika margintas audinys aprašytas Kinijos dokumente Wei klanų kronikos. O IV a. mauzoliejuje šilko kelyje buvo rastas iš Peru kildinamas rankomis margintas audinys. Shibori tradicijos šimtmečius gyvavo Viduriniuose rytuose ir Indijos subkontinente. Pasaulyje paplito įvairiausių shibori technikai giminingų audinių marginimo būdų: plangi, bandhani, tritik. Plangi yra malajiečių-indoneziečių kalbos žodis, reiškiantis audinių rinkimo ir rišimo procesą. Bandhani – indiškas audinio susukimo ir rišimo mažais kaštais procesas. Tritik – malajiečių-indoneziečių žodis, reiškiantis rezervavimą dygsniavimo būdu.

Tradicinio japonų audinių dažymo shibori technika centras – Arimatsu miestelis Aiči prefektūroje, Japonijoje (nuo 1964 metų Arimatsu prijungtas prie Nagoya miesto). Arimatsu miestelį 1608 m. įkūrė aštuonios šeimos, kurios išplėtojo shibori technikos galimybes bei įsteigė tekstilės industriją. Arimatsu shibori produkcija pasižymi ypač sudėtingais raštais ir įmantriu grožiu. Šiuo metu Arimatsu miestelis Japonijoje vis dar išlieka traukos centru shibori marginimo gerbėjams, čia veikia Arimatsu shibori tekstilės muziejus ir taip pat kasmet vyksta Arimatsu Shibori Matsuri festivalis.

Arimatsu Shibori Matsuri festivalis, Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing muziejaus fotografija, šaltinis: https://www.shibori-kaikan.com/

Arimatsu meistrų dėka Japonijoje susiformavo tradicinių shibori marginimo technikų įvairovė. Šeši popoliariausi būdai šie: arashi shibori, itajime shibori, kanoko shibori, miura shibori, kumo shibori, nui shibori

Arashi shibori. Dažant šiuo būdu audinys apvyniojamas aplink tūtą, suspaudžiamas į raukšles ir merkiamas į dažus. Po dažymo audinyje lieka gausybė įstrižų linijų, kurios panašios į lietų, ar jūros bangas.

Itajime shibori. Audinys sulankstomas pasikartojančia seka ir iš abiejų pusių tvirtai suspaudžiamas pagaliukais. Suspaudimui gali būti naudojamos geometrinės formos. Gaunami ryškūs ir kontrastingi apskritimo, kvadrato ar trikampio formos ornamentai.

Kumo shibori. Rankomis suklostuotas audinys aprišamas siūlu, rišant formuojamas ragelis. Veiksmas pakartojamas daug kartų. Po dažymo audinyje matomas voratinklio motyvas.

Tegumo – janome shibori technika margintas audinys iš Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing muziejaus kolekcijos, šaltinis: https://www.shibori-kaikan.com/

Kanoko shibori. Tai smulkus audinio raišiojimas siūlu naudojant ploną kabliuką. Gaunamas detalus raštas iš smulkių taisyklingos formos apskritimų ar taškų.

Miura shibori. Tai smulkus audinio raišiojimas rankomis suformuojant apskritimą arba įrišant į audinio vidų smulkų daiktą, pavyzdžiui žirnį. Gaunamas raštas iš netaisyklingų apskritimų bei taškų.

Nui shibori. Audinys sudygsniuojamas siūlu išlaikant horizontalias linijas. Siūlės sutraukiamos ir sutvirtinamos. Po dažymo gaunamas medžio žievės ornamentas.

Mokume shibori technika margintas audinys iš Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing muziejaus kolekcijos, šaltinis: https://www.shibori-kaikan.com/

Shibori dažymui naudojami natūralūs audiniai: medvilnė, viskozė, šilkas. Ypač vertinami yra marginti šilko audiniai, dėl išskirtinių šilko savybių: plonumo, lengvumo, blizgumo. Patys dažai išskirtinai geriasi ir liejasi į šilkinį audinį, susidaro skirtingo dažų intensyvumo sluoksniai, kurie atrodo lyg akvarelinė tapyba. 

Nuo shibori dažymo technikos neatsiejamas indigo dažas. Indigas – mėlynos spalvos pigmentas, natūralus dažiklis, išgaunamas iš Indigofera genties augalų lapų, tiksliau Indigofera tinctoria. Šis augalas kaip svarbi kultūra buvo auginamas ir naudojamas visame pasaulyje, ypač Azijoje. Tradiciniai shibori audiniai buvo dažomi būtent indigu, ir todėl tokia didelė gausybė mėlynos spalvos shibori marginimo pavyzdžių. Tačiau buvo naudojamos ir kitos iš augalų išgaunamos spalvos. Purpurinei spalvai išgauti buvo naudojamos medelio Leptospermum erythrorhizon šaknys, raudonas atspalvis išgaunamas iš džiovintų BenibanaCarthamus tinctorius žiedlapių, geltonas iš Kariyasu žolės – Mischantus tinctorius.

Dažymo indigo dažais procesas, šaltinis: https://indigowares.com/

Tradicinės iš Azijos kilusios shibori audinių marginimo technikos iki šių dienų įkvepia menininkus ir amatininkus visame pasaulyje. Jie savo tekstilės kūriniuose plėtoja ir interpretuoja tradicines technikas ir ilgainiui atsiranda naujų audinio marginimo būdų. Shibori marginimas – puiki terpė skleistis tekstilės menininkui, nes tai menas, kuris visada kupinas netikėtumo ir naujumo.

Šaltiniai:

  1. Yoshiko Wada, Mary Kellogg Rice, Jane Barton, Shibori: The Inventive Art of Japanese Shaped Resist Dyeing, Kodansha International, 1999. ISBN 0-87011-559-6.
  2. World Shibori Network, [interaktyvus], [žiūrėta 2020-12-01], https://shibori.org/.
  3. Japan Objects, [interaktyvus], 5 Things You Should Know About Japanese Shibori Dyeing by Lucy Dayman, [žiūrėta 2020-12-01], https://japanobjects.com/features/shibori.
  4. Arimatsu Narumi Shibori Tie-Dyeing Museum, [interaktyvus], [žiūrėta 2020-12-01], https://www.shibori-kaikan.com/.

Straipsnio autorė Austė Guogaitė