Dekoravimo ir tapybos laku technika

Phi Phi Oanh, „Aquarium 1”, 2007 metai, Fost galerija

Tradiciniu būdu išgaunamo lako ištakos siekia net 3500 metų, o per šimtmečius ši patraukli medžiaga rado savo kelią į visas Azijos šalis ir net Europą. Dėl lako atsparumo vandeniui, rūgštims ir tam tikram šilumos kiekiui, jį netgi galėtumėme pavadinti natūraliu plastiku. Bet kaipgi jis gaminamas ir panaudojamas meno kūriniams?

Rytų Azijos lakas yra išgaunamas iš dideliu toksiškumu pasižyminčios Rhus verniciflua medžio sulos. Kasmet šiuose medžiuose yra įpjaunami grioveliai, o iš jų išbėgusi sula švelniai kaitinama, taip pašalinant drėgmės perteklių ir priemaišas. Tuomet jau išgryninta ir apdorota sula virsta skaidriu ir klampiu laku, kuris sukietėjęs tampa labai stiprus ir patvarus. Norint suteikti lakui spalvą, į jį įmaišomi įvairūs pigmentai, dažniausiai juodi, raudoni ir auksiniai. Be to, pageidaujant sukurti blizgų paviršių, į laką dažnai įdedama ir perlamutro, kiaušinių lukštų ar tauriųjų metalų. Toks išgrynintas lakas gali būti tepamas ant beveik bet kurio paviršiaus, o padengtas plonu lako sluoksniu daiktas dedamas į šilumai ir drėgmei atsparią vietą išdžiūti. Kadangi kokybiškam lakui gali prireikti trisdešimt ar daugiau sluoksnių, jo gamyba reikalauja daug laiko ir yra labai brangi.

Rhus verniciflua medis, naudojamas lako gamybai

(daugiau…)

1000 popierinių gervių

Japoniškos gervės

Menas – tai ne tik techninis medžiagos apdirbimo į akiai malonius objektus  procesas, bet kartu ir laiko, istorijos, žmogaus vaizduotės ir santykio su mus supančiu pasauliu produktas. Dėl to apie meną galima dažnai sužinoti ne tik į jį tiesiogiai nukreipus savo žvilgsnį, bet ir perskaičius, išgirdus. Menas aprėpia visus žmogaus pojūčių kampus. Dėl to dažnai kyla legendos, papročiai, kurie mums primena, kad menas nuo senovės žadino žmonių vaizduotę ir pojūčius.

Japonų popieriaus lankstymo menas – „origami“ pradėtas plačiai naudoti Edo epochoje (1603–1868) ir tapo paprastumo, grožio ir estetikos menine išraiška. Greičiausiai pati populiariausia origami lankstymo forma yra popierinė gervė, japoniškai – „orizuru“. Orizuru yra dizainas, vaizduojantis japonišką gervę, kuri simbolizuoja harmoniją ir ilgaamžiškumą. Būtent šis origami dizainas yra apipintas legendomis, kurios gerai žinomos ir iki šiol.

Popierinės gervės – orizuru

(daugiau…)

Lietuva – Japonija tarpukario istorijos fone

Fudži kalnas 1920 m. Tagonoura, Shizuoka

Japonijai 1922 12 20 pripažinus Lietuvą de jure, prasidėjo oficialūs dviejų šalių diplomatiniai santykiai ir svarbių sutarčių bei dokumentų sudarymas ir pasirašymas. Pirmuoju svarbiu įvykiu galima laikyti Klaipėdos krašto konvenciją, kuri buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių (Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) užtikrino Klaipėdos krašto autonomiją ir suteikė suverenumo krašte  teisę Lietuvos Respublikai. Dokumentą iš viso sudarė aštuoniolika straipsnių, kuriuose buvo apibrėžtos nuostatos ne tik dėl suvereniteto teisių perdavimo Lietuvos Respublikai, bet ir tranzito, nuosavybės, pilietybės, okupacijos metu susidariusių išlaidų už administravimą apmokėjimo ir kiti klausimai. Labai svarbus penkioliktas sutarties straipsnis nurodo, kad: „Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo“. Klaipėdos krašto konvencija Ambasadorių konferencijos valstybių buvo pasirašyta gegužės 8 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota liepos 7 d., o Tautų Sąjungos įregistruota spalio 3 d. ir tapo tarptautinės teisės aktu. (daugiau…)

ATVIRA PASKAITA „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“

Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.

Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną.

(daugiau…)

Vilnius Tokijuje gyvenančios Ninos Ždanovič akimis

Šių metų pavasarį VšĮ Azijos menų centras pradėjo renginių ciklą „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ ir praėjusią savaitę, rugsėjo 4-tąją dieną, „Užupio meno inkubatoriaus“ projektinėje erdvėje „Galera” (Užupio g. 2A)  atvėrė ketvirtąją projekto dalį – šarmingos menininkės Ninos Ždanovič parodą „Vilnius japoniškomis spalvomis“. Atidarymo metu parodos svečiai buvo kviečiami ne tik pakalbinti autorę bei projekto organizatorius, bet taip pat ir pasiklausyti indiška bansuri fleita grojančio japono Taka Kanazawa koncerto.

(daugiau…)

HAIKU - Begalybės Akimirka

Azijos menų centras kviečia Azijos kultūros gerbėjus jau į antrąjį susitikimų ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ renginį. Šįkart pristatome renginį HAIKU – BEGALYBĖS AKIMIRKA, kuris įvyks jau balandžio 27 d., šeštadienį, 15 val. Japonų kultūros namuose NIHON, T. Kosčiuškos g. 26, Vilniuje.

Renginio metu haiku poetai ANDRIUS LUNECKAS ir ARTŪRAS ŠILANSKAS pristatys egzotiškąjį haiku poezijos žanrą ir savo kūrybą, įkvėptą Tolimųjų Rytų.

Susitikimo metu svečius kviesime susipažinti su japonų kultūros ir estetikos suvokimo persmelkta haiku stiliaus poezija ir jos išraiška Lietuvoje. „Haiku – tai akimirkos ir begalybės poezija“,- taip apie šį trapų, tačiau ypatingai išraiškingą žanrą atsiliepia A. Luneckas. Rašytojai taip pat leis prisiliesti ir prie asmeninių kūrybos patirčių, išlietų jų personalinėse poezijos knygose „Vasarnaktis“ bei „Dylantis mėnuo“. Taip pat, siekiant išsamiau pristatyti haiku žanrą ir jo autentišką skambesį, bus skaitomi haiku ir japonų kalba!

Tiesa, balandžio 27-osios popietę mus džiugins ne tik pavasarinės saulės nugairintų trieilių skambesys ir pokalbiai apie haiku tradiciją, bet taip pat tai bus ir unikali galimybė patyrinėti rytietiškos dvasios sklidinus japonų kultūros namus NIHON. (daugiau…)