Mongolų etninės muzikos vakarai

Lapkričio 23-27 d. VU Konfucijaus instituto kvietimu Lietuvoje viešės mongolų etninės muzikos atlikėjai iš Kinijos Vidinės Mongolijos regiono. Ta proga visus maloniai kviečiame į šventinius tradicinės mongolų muzikos koncertus:

Lapkričio 23 d., pirmadienį, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Lapkričio 24 d., antradienį, 18 val. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro salėje (T.Kosciuškos g. 11, Vilnius)

Lapkričio 26 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Lapkričio 27 d. penktadienį, 19.30 val. Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“ (Užupio g. 2A, Vilnius)

Jums koncertuos atlikėjai iš Kinijos Vidinės Mongolijos regiono, Kinijos folkloro meno asociacijos nariai:

Menghedalai – ne tik groja morin khuur – mongolišku dvistygiu smuiku su arklio galva, bet ir pats kuria dainas, o taip pat jas atlieka, yra įvaldęs „ilgųjų dainų“ ir gerklinio dainavimo techniką. Savo kūriniuose jis subtiliai jungia folkloro, šiuolaikinės muzikos ir gamtos garsų elementus. Kūrėjas yra pripažintas savo šalyje, dalyvauja įvairiuose Kinijos centrinės televizijos rengiamuose koncertuose ir konkursuose, yra pelnęs daugybę apdovanojimų.

Wurenqimuge – dainininkė, Vidinės Mongolijos (Kinijos aut. regionas) senųjų „ilgųjų dainų“ kultūros tyrimų asociacijos narė. Ji atlieka tradicinius plataus diapazono kūrinius, pasižymi švelniu balso tembru ir jausmingu dainavimu. Yra pelniusi daug apdovanojimų.

Halin – Torghut genties tryliktosios kartos protėvio Wangye palikuonė. Yra išleidusi penkis tradicinių mongolų dainų albumus, jos balsas skamba kelių televizijos filmų garso takeliuose.

Zhu Zhizhong – kompozitorius ir muzikantas, nuo 2006 m. užimantis Kinijos folkloro menininkų asociacijos, folkloro muzikos specialybės tarybos vadovo pareigas. Kinijos muzikų sąjungos narys. Aktyviai dalyvauja Kinijos centrinės televizijos organizuojamuose projektuose, skirtuose pristatyti ir populiarinti folkloro muziką, nuo 2004 m. yra Kinijos centrinės televizijos programos „Folklorinės dainos Kinijoje“ vyr. redaktorius. 2008 m. jis subūrė geriausius Vidinės Mongolijos muzikantus į grupę „Ih Tsetsn“, kuri 2015 m. vasarį lankėsi ir Lietuvoje. Zhu Zhizhong kūriniai yra laimėję svarbių valstybinių apdovanojimų.

Lauksime koncertuose!12227566_1044491605572859_5894872673993280100_n

Kokie tie kinų kaligrafijos slėpiniai?

12194803_516253891875420_5981330885273922559_o-2

Lapkričio 12 d., Užupio „Galeroje“ liejosi tušo upės ir šiugždėjo ryžių popierius – užupiečiai ir visi besidomintieji Rytų menais čia gilinosi į kiniškosios kaligrafijos paslaptis. Tęsdamas paskaitų ir dirbtuvių ciklą „Trumpam į Kiniją“, VšĮ Azijos menų centras pakvietė į šiltą kūrybinį vakarą, kurį vedė VU Konfucijaus instituto lektorė Wang Lei.

„Graikų kalba reiškianti „dailų raštą“, kaligrafija dažnam asocijuojasi su gražia rašysena, tačiau Kinijoje tai – atskira meno rūšis, gyvuojanti tūkstantmečius, o kinų kaligrafijos darbai muziejuose kabo greta tapybos darbų“, – teigia kūrybinių dirbtuvių lektorė W. Lei. 

Kaligrafija, kaip meno šaka, plėtojosi ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje Rytų Azijos šalių, ypač Japonijoje, Korėjoje, šiek tiek mažiau Vietname. Konfucijaus instituto dėstytoja pasakoja, kad kaligrafijos pagrindu vystėsi ir kitos Rytų Azijos meno rūšys, tokios, kaip antspaudų, tušo akmenų raižyba ar specialios prespapje technikos popieriaus dirbinių gamyba.

„Kinų kaligrafija iš tiesų yra menas kvadratiškus kinų hieroglifus paversti išraiškingais vaizdiniais, kurie išgaunami skirtingu greičiu ir paspaudimais braukiant į tušą pamirkytą specialų teptuką“, – sako W. Lei. Taigi, norint imtis šio subtilaus meno svarbiausia yra tinkama tušo koncentracija, atitinkamo storio teptukas ir ryžių popierius, kuris tinkamai sugertų tušą ir vandenį. Tuo tarpu kiekvieno tapytojo meistrystę ir individualų stilių atskleidžia jo gebėjimas išgauti įvairiausio storio ir atspalvių linijas bei formas.

W. Lei priduria, kad Vakaruose paplitusi kaligrafijos tapyba veikiau primena mokymąsi atkartoti dailų šriftą, tačiau Kinijoje laikomasi kur kas kūrybiškesnio požiūrio: „Kinų kaligrafijoje pabrėžiama emocijų raiška. Menininkui kaligrafija prilygsta savotiškai proto mankštai, kuomet protas ir kūnas drauge ieško būdų popieriuje išreikšti jausmus. Tokia mankšta, nors ir reikalaujanti tam tikros disciplinos, leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis kūrybine akimirka“.

12244483_516253895208753_3485175685385840048_o-2

12247881_516254201875389_4743886547636389549_o 12244501_516253941875415_427367395968221903_o 12232673_516253945208748_5859833679358957899_o 12247912_516253795208763_2226234337284216645_o 12238438_516253791875430_4261219640281530659_o-2

Vilniuje viešinti kinų meistrė: tapyba tušu – puikus būdas atsipalaiduoti

12189345_1040142049341148_7993009610221350356_oPraėjusią savaitę sostinėje prasidėjęs kūrybinių dirbtuvių ciklas „Trumpam į Kiniją“ lapkričio 4 d. keliasi į Vilniaus universitetą. Trečiadienio vakarą čia vyko Lietuvoje viešinčios grafikos dizaino meistrės iš Kinijos Li Fangning tapybos tušu dirbtuvės, kuriose Rytų Azijos menų gerbėjai turėjo galimybę ne tik susipažinti su šio tūkstantmečius gyvuojančio meno istorija, bet ir patys galėjo į rankas imti teptuką, ryžių popierių ir šią dailės rūšį išbandyti.

Apie tai, kuo žavi kinų tapyba tušu, ir kaip ji gali pasitarnauti kiekvieno iš mūsų kasdieniame gyvenime, kalbamės su kūrybinių dirbtuvių lektore L. Fangning.

Tapybos tušu tikslas – pasidalinti emocija

„Tapybos tušu tikslas niekada nebuvo atkartoti vaizduojamo objekto išorinį panašumą, bet greičiau perteikti jo dvasią“, – pradeda pokalbį L. Fangning. „Kinų, ir apskritai Rytų Azijos, tapybą tušu būtų galima apibūdinti kaip meną perteikti akimirkos žavesį, pavaizduoti tai, kas ne visada pastebima iš pirmo žvilgsnio. Norėdamas nutapyti pušį, neprivalai tapti botaniku ar iki smulkmenų išanalizuoti sudėtines šio augalo dalis, bet turi sugebėti pasidalinti jos skleidžiama ramybe, o galbūt ir sakų kvapu“.

Šešis tūkstantmečius skaičiuojanti kinų tušo tapyba skirtingais laikotarpiais įgaudavo vis kitokias formas, keitėsi dominuojančios temos ir tapymo būdai. „IV a. peizažų tapyba įsitvirtino kaip savarankiška šios dailės rūšies šaka, kurią ilgainiui imta skirstyti į spalvotų ir nespalvotų peizažų tapybą. Taigi, klaidinga būtų teigti, kad ši tapyba neturi nieko bendra su spalvomis – kartais joje naudojami mėlynos, žalios ar raudonos spalvos mineralų pigmentai“, – teigia L. Fangning, pridurdama, kad dirbtuvių dalyviai taip pat turės galimybę išbandyti spalvotą tapybą tušu. Vienos žinomiausių kinų tušo tapybos temų – gėlių ir paukščių tapyba – tapo ypač populiarios Song dinastijos laikais, o kaip atskiras žanras susiformavo IX a. Slyvų žiedai, orchidėjos, bambukai, chrizantemos, pušys, kiparisai – tai tik keletas populiariausių to meto tapybos objektų, kuriuos tapydami menininkai siekė atskleisti individualų savo braižą ir charakterį.

Ką žinoti pradedančiajam tapytojui ?

Gera pradžia – pusė darbo, taigi ir susiruošus išbandyti azijietiškas tapybos tušu technikas pravartu žinoti keletą pagrindinių dalykų apie tinkamas darbo priemones. „Didžiausią įtaką tradiciniam kiniškosios tapybos tušu išskirtinumui turėjo tapybai naudojamos medžiagos bei įrankiai ir tai, kaip šie salygojo pačias tapybos technikas“, – pasakoja L. Fagning. „Pirmiausia, teptukas. Tušo tapyboje ir kaligrafijoje naudojami teptukai yra kitokie, nei įprastai naudojami Vakaruose. Jų galiukas itin plonas, nes taip galima išgauti patį įvairiausią linijų plotį ir tušo intensyvumą. Taigi, pirmieji piešiniui svarbūs elementai – tai linija ir atspalvis. Kitos tapybai naudojamos priemonės yra tušas, tradiciškai presuotų plytelių pavidalu, o tapyti galima ir ant popierius, ir ant šilko“, – pasakoja Vilniuje besisvečiuojanti meistrė, daugiau paslapčių žadanti atskleisti nemokamose VšĮ Azijos menų centro ir Konfucijaus instituto organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse. „Tapyba tušu yra puikus atsipalaidavimo būdas, kurį išbandyti vertėtų kiekvienam. Tušo potėpiais diktuojamas tam tikras paveikslo ritmas ir kuriamas estetinis vaizdas, kuris padeda perteikti objekto ir vidines, ir išorines savybes. Tačiau tuo pat metu, lieka labai daug erdvės reikštis ir skleistis paties tapytojo stiliui ir jo individualumui“, – pokalbį baigia L. Fagning.

11223873_1040141496007870_2754831001621367115_o 12184272_1040142036007816_1455734034474953194_o 12185278_1040141499341203_1396760514459428247_o 12186384_1040141352674551_8139328723772331313_o-2 12186745_1040141572674529_2061523394815665643_o 12188172_1040141646007855_1917609176649869970_o 12188193_1040142079341145_2314690984931855418_o 12188196_1040141359341217_6687084094430613655_o 12194649_1040141356007884_8564218618542182694_o

Kūrybinių dirbtuvių ir paskaitų cikle – kvietimas trumpam užsukti į Kiniją

plakatas_i_KinijaA2

Spalio pabaigoje pokalbiais apie arbatą ir kiniškosios arbatos ceremonija Vilniuje prasideda kūrybinių dirbtuvių ir paskaitų ciklas „Trumpam į Kiniją“. Sostinės gyventojai ir svečiai iki pat gruodžio vidurio kviečiami į kūrybinius užsiėmimus ir paskaitas, kurių metu turės galimybę iš arčiau žvilgtelti į įvairius Kinijos kultūros ir paveldo lobynus – nuo kaligrafijos, tapybos tušu paslapčių iki praktinės kinų kalbos ar Kinijos kino ypatumų.

„Arbata yra pirmosios durys į tradicinę Kinijos kultūrą, kurias atvėrus prieš mus išsiskleidžia ir kinų menas, ir literatūra, ir filosofija“, – pasakoja viena renginių ciklo organizatorių, VšĮ Azijos menų centro vadovė Karolina Levanaitė. Spalio 29 d., 17.30 val., arbatinėje „Arbatos magija“ vyksiančioje paskaitoje visi besidomintieji galės artimiau susipažinti su kinų arbatos kultūra ir sudalyvauti jaukioje arbatos gėrimos ceremonijoje.

Lapkričio 4 d. vakarą Vilniaus universitete tapybos tušu kūrybines dirbtuves ves grafikos dizaino meistrė iš Kinijos Li Fangning, sostinėje viešinti Konfucijaus instituto kvietimu. „Dar Senovės Kinijoje tapyba tušu ir kaligrafija buvo vienos labiausiai vertinamų meninės raiškos formų, kurias išbandyti galės kiekvienas, apsilankęs mūsų renginiuose“, – kviesdama į kūrybinius užsiėmimus pasakoja viena iš ciklo organizatorių, Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė.

Iki šių dienų viena gryniausių kiniškosios dailės rūšių laikomas kaligrafijos menas skaičiuoja tiek, kiek pats kiniškųjų hieroglifų raštas – 6000 metų. Kaligrafijai skirtame vakare, kuris lapkričio 12 d., 17.30 val., vyks Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“, apsilankusieji bus ne tik supažindinti su kaligrafijos pagrindais, bet turės galimybę patys išbandyti šio nelengvai pažabojamo meno subtilybes.

Prieš įsisiūbuojant šventiniam šurmuliui, gruodžio mėnesį vilniečiai raginami atsikvėpti ir ištrūkti į nuotaikingą kinų kalbai skirtą vakarą. Gruodžio 9 d. Vilniaus universitete linksmajį kinų kalbos pradžiamokslį ves Konfucijaus instituto dėstytojai Bo Shuyan ir Gu Enquan. Po šios pamokos, ko gero, drąsiai gebėsite užkalbinti gatvėje sutiktą kiną ir iš tiesų galėsite krautis lagaminą į Kiniją, bent trumpam.

Renginių ciklą vainikuos edukacinis kino vakaras kino teatre „Skalvija“. Gruodžio 17 d., 17.30 val., čia vyks paskaita apie kiniškojo kino estetiką ir bus dalinamasi įžvalgomis apie tai, kaip žiūrėti Kinijos kiną. Vakarą ves humanitarinių mokslų daktaras Deimantas Valančiūnas, Vilniaus Universitete dėstantis Azijos vizualiąją kultūrą.

„Pokalbis prie arbatos apie filosofiją, tušo potėpiai ryžių popieriuje, keletas linksmų ir naudingų kiniškų frazių ar penas akims ir ausims kino vakare – tikimės, kad apsilankęs bet kuriame iš šių renginių kiekvienas ras sau artimiausią ir trumpiausią kelią į Kiniją“, – ragindami apsilankyti nemokamuose renginiuose teigia ciklo „Trumpam į Kiniją“ organizatoriai.

„Trumpam į Kiniją“ renginių ciklo programa

Spalio 29 d. Paslaptis arbatos puodelyje: paskaita apie kiniškąją arbatą ir arbatos ceremonija (anglų k., 17.30 val., lekt. Gu Enquan ir Jin Yu, arbatinė „Arbatos magija“, Bazilijonų g. 3)

Lapkričio 4 d. Tapybos tušu kūrybinės dirbtuvės (18 val. lekt. Li Fangning, K. Donelaičio aud., VU Centriniai rūmai, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 3)

Lapkričio 12 d. Kinų kaligrafijos slėpiniai: edukacinis užsiėmimas pradedantiesiems (anglų k., 17.30 val. lekt. Wang Lei, Galera, Užupio meno inkubatorius, Užupio g. 2A)

Gruodžio 9 d. Linksmasis kinų kalbos pradžiamokslis (anglų k., 18 val. lekt. Bo Shuyan ir Gu Enquan, K. Donelaičio aud., VU Centriniai rūmai, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 3)

Gruodžio 17 d. Kaip žiūrėti Kinijos kiną: edukacinis kino vakaras (17.30 val., lekt. Deimantas Valančiūnas, kino teatras „Skalvija“, A. Goštauto g. 2)

 

Paslaptis arbatos puodelyje: paskaita apie kiniškąją arbatą ir arbatos ceremonija

12188112_876212659140692_7167609163454121301_o

Penkis tūkstantmečius skaičiuojanti kiniškosios arbatos kultūra, tapusi neatsiejama Kinijos paveldo dalimi, yra lyg durys, atveriančios šį paslaptingą ir spalvingą kraštą. Arbatos gėrimas nėra šiaip kasdienis ritualas, bet savotiška praktika, kuri, pačių kinų teigimu, gali pakylėti žmogų į aukštesnį lygmenį.

Kaip gerti arbatą – reikia mokytis.

„Arbata be galo svarbi tradicinės Kinijos kultūros dalis, o pats arbatos gėrimas – tai ir atgaiva protui, ir sveikatos šaltinis“, – pasakoja Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto lektorius Gu Enquan. Kartu su kolege Jin Yu spalio 29 d., sostinės arbatinėje „Arbatos magija“  skaitę paskaitą ir kvietę visus susidomėjusius sudalyvauti tradicinėje kiniškosios arbatos ceremonijoje.
Lektorius pasidalino keliais itin svarbiais patarimais, kaip tinkamai gerti arbatą. „Užplikius arbatą ji labai greitai oksiduojasi, ir naudingųjų medžiagų gan greitai ima mažėti, todėl norėdami pasisemti daugiausia naudos, arbatą gerkite dar karštą. Svarbus ir arbatos gėrimo laikas – geriausia ja mėgautis po valgio“, – teigė G. Enquan. „Be to, stiprios arbatos reikėtų vartoti nedaug, nes po to gali būti sunkoka užmigti. Rekomenduojama 4 gramus arbatos užplikyti 250 mililitrų vandens, o suaugusiam žmogui per dieną suvartoti ne daugiau 16 gramų žaliosios arbatos lapelių“.
Itin svarbus veiksnys, lemiantis arbatos skonį, yra vadens temperatūra plikymo metu. Ją reikėtų rinktis atsižvelgiant į arbatos rūšį: per karštu vandeniu užplikę tam tikras arbatžoles sugadinsite, o kitas užplikę per vėsiu – neleisite arbatos skonio puokštei išsiskleisti.

Arbatos gėrimo ceremonija – kiekvienų namų ritualas.

Kiniškosios arbatos ceremonija skirtinguose šalies regionuose atliekama skirtingai, tačiau faktas, kad be šio ritualo neapsieinama nė vienuose namuose, net pačiose vargingiausiose šeimose, rodo, kokią svarbią vietą ši tradicija užima Kinijos kultūroje. Didžiausią įtaką arbatos ceremonijai turėjo daoistinė filosofija. „Daugybę amžių arbatos ruošimo ir patiekimo ritualas užėmė ypatingą vietą kinų aristokratų, intelektualų ir poetų kasdienybėje, o pastaruosius dažnai įkvėpė poezijai ir dainoms. Ko gero, rudenišką vakarą praleidę paslaptingame arbatos pasaulyje mūsų svečiai taip pat išėjo kupini šilumos ir įkvėpimo“, – spėja viena iš reginio organizatorių Evelina Vilčinskaitė, VšĮ Azijos menų centro projektų kuratorė. Svarbu nepamiršti, kad pagrindinis arbatos ceremonijos akcentas – ne atsigėrimo procesas, o pati arbata, jos skonis, kvapas ir kaip tinkamai tai pajausti. Taigi, kiekvienas ceremoniją vedantis atlieka tai šiek tiek skirtingai, turi savo braižą, o kiekvienas ceremonijos žingsnis skirtas jusliniams atradimams ir mėgavimuisi.

Galiausiai, patarimas, kurio turėtų nepamiršti kiekvienas, besimėgaujantis arbata. Kaip teigia kiniškosios arbatos ekspertai, arbatos puodelis niekada neturėtų būti sklidinas. Du trečdalius puodelio turi užpildyti gėrimas, o likęs trečdalis – tai erdvė jūsų emocijoms.

12194943_876211815807443_406793061964779109_o-212095320_876211395807485_868349556338901805_o12182438_876212695807355_3142159379288354631_o12184289_876212595807365_39418760395270330_o12186490_876211552474136_96061237984412989_o887456_876211639140794_6423653978322388043_o

Indijos šokio ir muzikos festivalyje – šiuolaikiškas požiūris į klasikinį meną

12115614_447544578703792_9173231850837253716_n

Lapkričio pradžioje į Vilnių atkeliauja septintasis klasikinio Indijos šokio bei muzikos festivalis „Sursadhana’15“. Šių metų renginys išsiskiria iš kitų unikalia šiuolaikine klasikinio Indijos šokio perspektyva, kurią perteikti žada pasaulyje puikiai žinoma atlikėjų pora Parshwanathas ir Shruti Upadhye. Tarptautinius šokio ir ne mažiau įspūdingus klasikinės indiškos muzikos atlikėjus į Lietuvišką rudenį atviliojęs festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje.

Pirmieji festivalio renginius išvysti galimybę turės Kauno ir Klaipėdos gyventojai bei svečiai, o lapkričio 7 d. „Sursadhana’15“ kelsis į sostinę. Čia Rusų dramos teatre vyks du – šokiui ir muzikai skirti – koncertai. Kaip ir kasmet, renginio organizatoriai tikina paruošę spalvingą festivalio programą, kurią pristato dar spalvingesni šokio ir muzikos virtuozai iš Indijos, Lietuvos, Latvijos, Prancūzijos ir Olandijos.

„Festivalis auga, ir šiais metais žiūrovai turės retą galimybę pamatyti ne tik solinį šokio atlikimą, bet ir puikiai žinomą ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje duetą – choreografą, šokėją Parshwanathą Upadhye su savo šokio ir gyvenimo partnere Shruti“, – apie šių metų renginį pasakoja viena iš festivalio sumanytojų ir organizatorių Kristina Luna. Savo kompozicijose šokio meistrai techniškai bei grakščiai apjungia Margi, Bharatanatyam ir Kalaripayattu elementus, tačiau taip pat sugeba perteikti šuolaikišką bei unikalų požiūrį į klasikinį indišką šokį.

Šeštadienio popietę klasikinio Indijos šokio ypatumus atskleis ne tik šis novatoriškasis šokėjų duetas iš Bangaloro, bet ir Lietuvos bei Latvijos meistrai: Kristina Luna Dolinina, Premal Madina, Irina Kušelevič ir „Rajyashree Ramesh akademija“.

Lapkričio 7 d. vakarą vyksiančiame muzikos koncerte į spalvingų melodijų sūkurį įtraukti žada Europoje ir Indijoje puikiai žinomas bansuristas iš Prancūzijos – Jean-Christophe’as Bonnafousas. Šis neeilinių gabumų muzikantas, įvaldęs savitą grojimo stilių, puikiai atskleidžia muzikinį virtuoziškumą ir bansuri fleitos garso gelmę bei grožį.

Ypatingas festivalio muzikinio koncerto svečias – dhrupado vokalistė Marianne Svašek. Šio seniausio Šiaurės Indijos vokalinio žanro atlikėja aktyviai koncertuoja ir rengia kūrybines dirbtuves įvairiose Europos šalyse, Indijoje, Pakistane ir JAV. Muzikiniame koncerte taip pat pasirodys ir indiškosios muzikos atlikėjai lietuviai: Anatolijus Lomonosovas, Rytis Kamičaitis, Jūratė Adlytė ir Indrė Jurgelevičiūtė.

Kviesdamį į festivalį jo organizatoriai žada: „Lietuvoje lapkritį taip norisi spalvų ir šilumos, tad visus raginame persikelti į paslaptingą ir gyvybingą Indijos šokio ir muzikos pasaulį bei taip praskaidrinti niūrią ir šaltą rudens nuotaiką“.

Programa

KAUNAS

Lapkričio 4 d., trečiadienis, 18.00 val.

Kauno kamerinis teatras (Kęstučio g. 74 A)

 

KLAIPĖDA

Lapkričio 5 d., ketvirtadienis, 18.00 val.

„Kultūros fabrikas“, Daugiafunkcinė salė B (Bangų g. 5A)

 

Festivalio programoje Kaune ir Klaipėdoje:

PARSHWANATH IR SHRUTI UPADHYE (Bharata Natyam, Indija),

JEAN-CHRISTOPHE BONNAFOUS (bansuri, Prancūzija),

Kristina Luna Dolinina (Odissi ir Kathak stilių šokis, Lietuva),

Irina Kušelevič ir „Rajyashree Ramesh akademija“ (Bhatrata Natyam, Lietuva),

Anatolijus Lomonosovas – AnatoAli (tampūra, Lietuva),

Rytis Kamičaitis (tabla, Lietuva).

 

VILNIUS – ŠOKIO KONCERTAS

Lapkričio 7 d., šeštadienis, 15.00 val.

Lietuvos rusų dramos teatras

(J. Basanavičiaus g. 13)

 

Šokio koncerto programoje:

PARSHWANATH IR SHRUTI UPADHYE (Bharata Natyam šokis, Indija),

Kristina Luna Dolinina ir Premal Madina (Odissi ir Kathak stilių šokis, Lietuva-Latvija),

Irina Kušelevič ir „Rajyashree Ramesh akademija“ (Bharata Natyam stilių šokis, Lietuva).

 

VILNIUS – MUZIKOS KONCERTAS

Lapkričio 7 d., šeštadienis, 19.00 val.

Lietuvos rusų dramos teatras

(J. Basanavičiaus g. 13)

 

Muzikos koncerto programoje:

MARIANNE SVAŠEK (dhrupad vokalas, tampūra, Olandija),

JEAN-CHRISTOPHE BONNAFOUS (bansuri, Prancūzija),

Anatolijus Lomonosovas – AnatoAli (sitaras, Lietuva),

Rytis Kamičaitis (tabla, Lietuva),

Jūratė Adlytė (tampūra, Lietuva),

Indrė Jurgelevičiūtė (dhrupad voklas, tampūra, Olandija-Lietuva).

 

KUPIŠKIS*

Lapkričio 8 d., sekmadienis, 17.00 val.

Kupiškio kultūros centras (Gedimino g. 40)

*Bilietus prašome įsigyti Kupiškio kultūros centre

 

Festivalio programoje Kupiškyje:

PARSHWANATH IR SHRUTI UPADHYE (Bharata Natyam, Indija),

Kristina Luna Dolinina (Odissi ir Kathak stilių šokis, Lietuva),

Irina Kušelevič ir „Rajyashree Ramesh akademija“ (Bhatrata Natyam, Lietuva).

Vilniaus savivaldybės organizuotos „Azijos šalių dienos”

fb-ij357553-2

Birželio 6-8 dienomis Azijos menų centras dalyvavo Vilniaus savivaldybės organizuotose “Azijos šalių dienose” Azijos centro atstovai tris dienas dalyvavo Azijos dienų kultūrinėje programoje. Azijos menų centras surengė eilė veiklų, skirtų vaikams ir šeimoms: hieroglifų rašymas, lotoso žiedo-žibinto darymas, mokymasis piešti tradicinius kiniškus ir korėjietiškus įvaizdžius. Prie AMC prisijungęs korėjistikos klubas HanVilnius pristatė šiuolaikinę, populiariąją Korėjos kultūrą ir tradicinį moterišką apdarą – Hanbok. Azijos menų centro praktikantai iš Azijos šalių mokė lietuvius rašyti savo vardus jų kalbomis. Jie taip pat pristatė savo tradicinius apdarus, kuriuos galima buvo pasimatuoti ir su jais nusifotografuoti.

http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2014-06-05-kviecia-azijos-saliu-dienos/118477

 

Žaliosios Taros kūrybinės dirbtuvės

Zaliosios taros kurybines

Gegužės 17-18 dienomis UMI patalpose vyko Žaliosios Taros kūrybinės dirbtuvės. Žaliosios Taros kūrybinės dirbtuvės – tai savaitgalio trukmės piešimo kursai norintiems susipažinti ir gilintis į budistinės thanka piešimo tradiciją, prasmes ir simboliką. Piešimo technikos kursai suteiks galimybę ne tik pabandyti nupiešti thanka, bet ir išmokti savarankiškai ją vaizduoti – bus siekiama dalyviams atskleisti bodhisatvos Taros reikšmę.

https://www.facebook.com/events/447399205394609/

Azijos menų centro surengto renginių ciklo pasekoje Vilniuje buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Tibetietiško piešimo mokykla “Tara Art School” (“Taros meno mokykla”). Mokykla pradėjo veikti rugpjūčio mėnesį, o nuo rugsėjo įsikūrė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, Antakalnyje.

https://www.facebook.com/groups/tara.art.school/

A. Weber paskaitų ciklas „Moteriškoji Buda: Tara”

moteriskoji buda tara geguze

Gegužės 15d. ir 16d. Vilniaus dailės akademijos Titaniko paskaitų salėje A. Weber pravedė paskaitų ciklą “Moteriškoji Buda: Tara”. Apžvelgtos Tibeto budistinio meno simbolikos, metodo ir tradicijos temos. Iš viso renginiuose apsilankė apie 120 žmonių.

Daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/kultura/renginiai/vilniuje-tibetietiskojo-meno-zinovo-paskaitos-29-424204#ixzz3PYNsJjeZ

Andy Weberio paroda „Moteriškoji Buda – Tara“

moteriskoji buda tara geguze

Gegužės 12-25 dienomis vyko AMC organizuota personalinė Andy Weberio paroda „Moteriškoji Buda – Tara“ galerijoje
“Galera”. Parodoje „Moteriškoji Buda – Tara“ atskleidžia moteriškojo prado vaidmenį Tibeto vizualiajame mene. Čia išryškėja Taros – moteriškos Budos, visų Budų motinos, įvaizdis, o svarbiausiomis čia tampa Žalioji ir Baltoji Taros. Be tradicinių Tarų įvaizdžių, atliktų pagal visus Tibeto ikonografijos reikalavimus, taip pat eksponuojami vizualizacijų metu atskleistų Tarų vaizdai bei kiekvienos Taros mandalos. Parodoje pristatomi ir aršiųjų dievybių – bodhisatvos Avolokitešvaros – atvaizdai. Siekiant kuo plačiau pristatyti tradicinį tibetiečių meną, išsamesnė informacija prie kiekvieno eksponato buvo pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.

http://www.umi.lt/parodos/moteriskoji-buda-tara/

Nuotraukos:

https://www.facebook.com/AzijosMenuCentras/photos/pcb.601286593299968/601282403300 387/?type=1&theater

Andy Weber sakralinio Tibeto meno renginių ciklas

tibeto budistinis menas

Gegžės 15-20 dienomis Azijos menų centras inicijavo ir pirmą kartą Lietuvoje surengė sakralinio Tibeto meno kartu su Andy Weber renginių ciklą. Andy Weberis yra sakralinio Tibeto budizmo meno meistras iš Did.Britanijos. Šis meistras Tibeto budizmo ikonografiją septynerius metus studijavo kartu su pripažintais mokytojais iš Indijos ir Nepalo. Jo autentiškų piešinių, skirtų meditacinėms praktikoms, stiliaus unikalumu žavisi ne tik vis daugiau vakariečių budistų, bet ir įvairių tradicijų Tibeto Lamos. Andy Weberio piešiniai yra gerai žinomi ir nuolat publikuojami. Jo darbai aptinkami viso pasaulio budistų centruose ir šventyklose, tarp jų ir Potalos rūmuose Lasoje.

Vilniaus Universiteto Orientalistikos centro renginys OrDi 2014

ordi

Azijos menų centras dalyvavo kasmetiniame Vilniaus Universiteto Orientalistikos centro renginyje Orientalistų dienos (OrDi 2014). AMC atstovė Indrė Pennock dalyvavo diskusijų cikle „Lietuvos ir Rytų Azijos bendradarbiavimas versle, švietime ir kultūroje: kokią pridėtinę vertę kuriame?“. Diskusijose dalyvavo įvairių sričių Lietuvos ir Rytų Azijos šalių ekspertai, kurie dalinosi mintimis ir įžvalgomis apie Lietuvos ir Rytų Azijos tarpusavio santykius, ryšius bei kur link jie vystosi. Diskusijomis buvo siekiama suburti Rytų Azijos švietimo, verslo, diplomatijos ir kultūros ekspertus ir apžvelgti paskutines aktualijas esminėse Lietuvos-Rytų Azijos bendradarbiavimo srityse bei pasidalinti įžvalgomis, kaip šį bendradarbiavimą galima padaryti dar produktyvesniu.

Apie renginį: http://www.balticasia.lt/straipsniai/aktualijos/ordi-2014-lietuva-ir-rytu-azija-xxi-am/