Vakarų pasaulyje iš graikų kalbos kildinamo žodžio „kaligrafija“ (graik. Καλλιγραφία; kalligrafía) reikšmė dažniausiai tapatinama su pažodiniu jo vertimu – „graži rašysena“, pirmenybę teikiant vizualinei estetikai. Tuo tarpu Kinijoje žodžio kaligrafija (kin. 书法shufa) reikšmė – „rašymo metodas“ ar „įstatas“, byloja apie tūkstančius metų menančias filosofines bei kultūrines rašybos meno ištakas. Kinijoje kaligrafija nuo seno laikyta aukščiausia meninės išraiškos forma ir po šiai dienai yra išlikusi ypatingai didelę įtaką darančia jėga kasdieniame Kinijos visuomenės gyvenime. Kaligrafija ir skirtingų jos stilių susiformavimas istoriškai siejamas su ankstyvąja rašybos praktika. Tai – bene mėgstamiausia ir labiausiai vertinama vietinės inteligentijos meninės raiškos forma, glaudžiai susijusi su socialiniu ir kultūriniu šalies tapatumu. Toks kaligrafijos statusas pabrėžia nenuginčijamą žodžio ir kalbos svarbą tiek kinų klasikinėje, tiek modernioje kultūroje.
BRUOŽAI IR ESTETIKA
Kaligrafija – tai labai sąžininga meno forma, kurios išraiška negali būti pataisyta dažais ar trintuku.
Nors siekiant artimiau pažinti ir suprasti kinų kaligrafiją, labai svarbus parašyto teksto ar žodžių reikšmės išmanymas, neginčytina, jog ši meno forma gali būti taip pat sėkmingai vertinama ir suprantama dėl savo abstrakčios esaties. Kaligrafijoje dažniausiai susitelkiama į kompoziciją popieriaus lape, formalią hieroglifo struktūrą ir teptuko potėpius, atskleidžiančius ne tik asmens technikos išmanymą, bet ir vidinį jo pasaulį, psichologinį būvį. Tad vertinant kaligrafijos kūrinį, dėmesys krypsta ne tik į rašytinę žodžių prasmę ar technines subtilybes, bet ir į asmeninį individo išgyvenimą, atspindintį nesuvaržytas, primityvias gamtos jėgas. Galima teigti, jog kaligrafija – tai labai sąžininga meno forma, kurios išraiška negali būti pataisyta dažais ar trintuku. Tušas baltame popierius lape ar audinio skiautėje atskleidžia kiekvieno potėpio intensyvumą, kiekvieną autoriaus ketinimą ir abejonę.
Esminis šios tūkstančius metų menančios meno formos bruožas, būdingas tiek klasikinei, tiek moderniai kaligrafijos srovei, – tai grynas ir neapdorotas paprastumas, kylantis iš dvasinės asmens būties. Taigi net techniškiausias kaligrafijos kūrinys, stokojantis kūrėjo laisvumo ir inspiracijos, gali pasirodyti nuspėjamas ir trivialus. Iš pirmo žvilgsnio tai itin paprasta meno forma, kuriai tereikia popieriaus, tušo ir teptuko, tačiau kaligrafiją supanti filosofinių ir dvasinių ištakų visuma suteikia gilų ir sudėtingą mus supančios erdvės suvokimą.
TEBEGYVUOJANTI IR MODERNĖJANTI
Nepaisant persipynusių žodžių klaidumo ir spekuliatyvumo, žiūrovui visuomet paliekama galimybė interpretuoti.
Ne paslaptis, jog Kinijos Liaudies Respubliką valdant Mao Dzedongui (kin. 毛泽东 Mao Zedong), gana didelė dalis su Kinijos tradicine kultūra susijusių papročių ir praktikų buvo uždraustos. Tad neretai suklystama kaligrafiją priskiriant prie Kinijoje nykstančių tradicinių meninės raiškos formų. Buvęs Kinijos pirmininkas Mao Dzedongas pats užsiėmė kaligrafija ir taip dar labiau ją išpopuliarino. Kai kurie šio valstybės lyderio kaligrafiniai darbai iki šiol išliko neatskiriama kasdienio Kinijos gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, didžiausio Kinijos dienraščio People‘s Daily (kin. 人民日报 Renmin Ribao) ženkle ir šiandien tebesipuikuoja pirmininko parašyti hieroglifai.
Dienraščio People‘s Daily logotipas, autorius Mao Zedong. people.cn
Kinijos Liaudies Respublikoje 1978 metais prasidėjus ekonominėms reformoms, šalis tapo vis atviresnė ne tik Vakarų pasaulio rinkai, bet ir kultūrinei įtakai. Tad neilgai trukus, naujos modernizmo idėjos pasiekė tiek mokslo, tiek meno sritis. Kaligrafijoje pradėta naudoti abstraktesnio pobūdžio formas, neatitinkančias praeičiai būdingų standartų. Modernėjančios išraiškos siekę kaligrafijos meistrai, atsisakė tradicinių kompozicijos taisyklių ir pradėjo naudoti įvairesnių formų potėpius. Atitolusi nuo konvencionalumo ir tradicijų, modernių kaligrafijos darbų abstrakcija tapo artima šiuolaikinei laisvesnio pobūdžio tapybai. Tačiau svarbu pabrėžti, jog modernioje kaligrafijoje pasitaikantys persipynę ar susilieję, neretai neįskaitomi hieroglifai jokiu būdu nesuteikia teisės šią išskirtinę meno formą priskirti tapybai. Nepaisant žodžių klaidumo ir spekuliatyvumo žiūrovui visuomet paliekama galimybė interpretuoti.
Blackism, autorius Luo Qi (1990). Yiguo Zhang, Brushed Voices: Calligraphy in Contemporary China
KALIGRAFIJA ŠIANDIEN
Sparčiai besivystančio ir globalėjančio pasaulio kontekste kultūrinės tapatybės išsaugojimas ir puoselėjimas tapo nepaprastai aktualia tema. Tad šiandien prezidento Si Dzinpino (kin. 习近平 Xi Jinping) vadovaujamoje Kinijoje ypač daug dėmesio skiriama prarastų tradicijų sugrąžinimui bei išlaikymui. Kaligrafija Kinijoje nuo seno laikoma ypatinga meno forma ir sulaukia daug vyriausybės dėmesio. Valstybinėse šalies mokyklose ketinama pradėti kaligrafijos meno praktikai skirtas pamokas, kurių metu moksleiviai ne tik susipažins su istorinėmis kaligrafijos šaknimis, bet ir mokysis klasikinių technikų, tradicinės filosofijos. Vienintelė problema, jog šalyje šiuo metu trūksta tokio pobūdžio pamokas vesti galinčių specialistų. Tad Kinijos vyriausybė, siekianti gausinti šių profesionalų gretas, steigia daugiau studijų programų, skirtų ne tik mokytis, bet ir mokyti kitus.
Kaligrafija – tai gyvenimo būdas, kurio esmė glūdi nuolatinėse balanso tarp natūralumo ir dirbtinumo paieškose
Visgi nepaisant Kinijos siekio gaivinti ir populiarinti tradicines meno formas, sparčiai besivystančių technologijų amžius, suteikęs galimybę efektyviai ir lengvai pasiekti bet kokią reikiamą informaciją, užslopino žmonių troškimą patenkinti primityvų, daugeliui gyvybės formų būdingą smalsumą. Technologijos, suteikusios galimybę išsaugoti, restauruoti, kaupti ir dalintis kaligrafijos darbais, apsupo mus iliuzija, jog kiekviena mūsų veiklos sritis turi būti automatizuota, jog turime gauti geriausią rezultatą per trumpiausią įmanomą laiko tarpą. Deja, mene šios taisyklės negalioja, nėra vieno efektyviausio ar našiausio būdo kurti. Menas neskaičiuoja laiko, o mokymasis ir kūryba neretai trunka visą gyvenimą. Į kinų filosofiją įsišaknijusios laiko reliatyvumo, cikliškumo ir nuolatinės kaitos nekintamumo teorijos palietė kiekvieną šios tautos interesų sritį. Tad kaligrafijos meistro mokymasis ir kūrybinis procesas negali būti matuojamas valandomis. Kaligrafija – tai gyvenimo būdas, kurio esmė glūdi nuolatiniame balanso ieškojime.
Titulinė nuotrauka: Apple parduotuvės fasadas, dekoruotas klasikinės kinų kaligrafijos elementais Hangzhou mieste – modernumo ir tradicijos samplaika. Autorius Wang Dongling (2015).
Parengė: sinologė Aistė-Marija Misevičiūtė
ŠALTINIAI:
BARNHART, RICHARD. 1972. “CHINESE CALLIGRAPHY: THE INNER WORLD OF THE BRUSH”, THE METROPOLITAN MUSEUM OF ART BULLETIN, NEW SERIES, VOL. 30: 230-241, NO.5
KRAUS, RICHARD CURT. 1991. “BRUSHES WITH POWER: MODERN POLITICS AND THE CHINESE ART OF CALLIGRAPHY”, LOS ANGELES: UNIVERSITY OF CALIFORNIA PRESS
LINK, PERRY. 2000. “THE USES OF LITERATURE: LIFE IN THE SOCIALIST CHINESE LITERARY SYSTEM”, PRINCETON: PRINCETON UNIVERSITY PRESS
LITTLE, STEPHEN. 1987. “CHINESE CALLIGRAPHY“, THE BULLETIN OF THE CLEVELAND MUSEUM OF ART, VOL. 74: 372-403, NO.9
ZHANG, YIGUO. 1998. “BRUSHED VOICES: CALLIGRAPHY IN CONTEMPORARY CHINA”, NEW YORK: COLUMBIA UNIVERSITY PRESS (“BLACKISM“, LUO QI, 1990. INK AND COLOR ON PAPER, 70×68.9CM.)