Pokalbis su Kristina Luna apie projektą ,,LauMes'' ir moterišką energiją, galinčią pakeisti pasaulį

Šiandien apie „Sursadhana2019“ festivalį kalbėjomės su viena iš festivalio organizatorių Kristina Luna. Tai pat aptarėme Kristinos naują kūrinį, šokio bei muzikos pasirodymą „LauMes“. Šis pasirodymas  muzika, ritmu, šokiais ir vaizdiniais pasakos kasdienines ir, rodos, paprastas, tačiau kartu ir širdį sudrebinančias moterų istorijas.

Trumpai papasakokite apie tai, kas yra festivalis Sursadhana?

Sursadhana- jau ne vienerius metus gyvuojantis renginys, kurio tikslas – įvairiomis meninėmis priemonėmis publikai pristatyti klasikinius Indijos menus. „Sursadhana“ labiausiai koncentruotas į šokio ir muzikos pasirodymus, tačiau vien tuo neapsiriboja. Apart šokio ir muzikos vyksta įvairios transdisciplininės veiklos: fotografijų parodos, dirbtuvės ar kalendorių spausdinimas. Į „Sursadhana“ festivalio programą įtraukiami ne tik Indijos menininkai, bet ir menininkai iš Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių.

Pavadinimas „Sursadhana“- sudarytas iš dviejų žodžių. „Sur“- melodija ir „Sadhana“- kelias arba disciplina, praktika. Kai kuriose kultūrose šis kelias įvardijamas kaip „dao“. Trumpai, „Sursadhana“ reiškia muzikos kelią, pasirenkamą žmogaus tobulumui pasiekti.

Apie jūsų naująjį projektą, kuris scenoje šiais metais pasirodys pirmą kartą-„LauMes“. Koks tai yra projektas? Kas įkvėpė projekto atsiradimą?

(daugiau…)

Vilnius Tokijuje gyvenančios Ninos Ždanovič akimis

Šių metų pavasarį VšĮ Azijos menų centras pradėjo renginių ciklą „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ ir praėjusią savaitę, rugsėjo 4-tąją dieną, „Užupio meno inkubatoriaus“ projektinėje erdvėje „Galera” (Užupio g. 2A)  atvėrė ketvirtąją projekto dalį – šarmingos menininkės Ninos Ždanovič parodą „Vilnius japoniškomis spalvomis“. Atidarymo metu parodos svečiai buvo kviečiami ne tik pakalbinti autorę bei projekto organizatorius, bet taip pat ir pasiklausyti indiška bansuri fleita grojančio japono Taka Kanazawa koncerto.

(daugiau…)

Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „HAIKU – tai akimirkos ir begalybės poezija“

Gydytojas anesteziologas–reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų. Knygos „Vasarnaktis“ autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis ir patirtimis apie spalvingą haiku rašytojo-mediko pasaulį.

„Haiga“, autorius Bashō. Bashō Matsuo, 1644 – 1694, „The Narow road to the Deep North: and Other Travel Sketches“

Kiek žinome, dirbate ypač atsakingą ir ne itin poetišką anesteziologo – reanimatologo darbą. Tad kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjote kurti poeziją?

„Nuo mažų dienų gerai žinojau du dalykus: pirma, kad būsiu gydytojas ir antra – poetas. Net jei per visą gyvenimą neparašysiu nė vienos eilutės, širdyje visuomet glūdės poezijos jausmas.“

„Nuo vaikystės, nuo mažų dienų gerai žinojau du dalykus: pirma, kad būsiu gydytojas ir antra – būsiu poetas. Net jei per visą gyvenimą neparašysiu nė vienos eilutės, širdyje visuomet glūdės poezijos jausmas. Gydytoju tapau ir dirbu jau daug metų, pavyko padėti daugeliui žmonių, tačiau ne visiems, prie kurių prisiliečiau… Taip jau yra, visų išgelbėti neįmanoma… Grįžtant prie poezijos, manau, kad būti poetu ar tiesiog rašančiu žmogumi pakanka vos kelių eilučių, kelių posakių-minčių ar taiklių pastebėjimų. Kūrybai laikas visuomet palankus. Tačiau kalbant apie kūrybos viešinimą, publikavimą – situacija kiek kitokia. Reikia rimtai pasvarstyti: „ar to reikia?“. Baimė, būti apšauktam grafomanu, lieka. Manau, tai yra gerai.“ (daugiau…)

Kiniškoji kaligrafija nūdienos kontekste

Vakarų pasaulyje iš graikų kalbos kildinamo žodžio „kaligrafija“ (graik. Καλλιγραφία; kalligrafía) reikšmė dažniausiai tapatinama su pažodiniu jo vertimu – „graži rašysena“, pirmenybę teikiant vizualinei estetikai. Tuo tarpu Kinijoje žodžio kaligrafija (kin. 书法shufa) reikšmė – „rašymo metodas“ ar „įstatas“, byloja apie tūkstančius metų menančias filosofines bei kultūrines rašybos meno ištakas. Kinijoje kaligrafija nuo seno laikyta aukščiausia meninės išraiškos forma ir po šiai dienai yra išlikusi ypatingai didelę įtaką darančia jėga kasdieniame Kinijos visuomenės gyvenime. Kaligrafija ir skirtingų jos stilių susiformavimas istoriškai siejamas su ankstyvąja rašybos praktika. Tai – bene mėgstamiausia ir labiausiai vertinama vietinės inteligentijos meninės raiškos forma, glaudžiai susijusi su socialiniu ir kultūriniu šalies tapatumu. Toks kaligrafijos statusas pabrėžia nenuginčijamą žodžio ir kalbos svarbą tiek kinų klasikinėje, tiek modernioje kultūroje.

(daugiau…)

Apie Indiją, kūrybą ir ne tik. Pokalbis su Filomena Linčiūte-Vaitiekūnaite

Su Filomena Linčiūte-Vaitiekūniene, dailininke, kūrusia scenografiją ir kostiumus vieniems iš žinomiausių mūsų šalies filmų ir spektaklių (miuziklas „Velnio nuotaka“, „Kelionė į rojų“ ir kt.), tapytoja, dalyvavusia projekte „Sanskritik Mandala“ Indijoje, susitikome jos jaukiuose namuose.

– Perskaičius jūsų dosjė, akivaizdu, kad gyvenime kūrybos keliu visad judėjote kryptingai, baigėte scenografiją ir pasinėrėte ir teatro bei kino pasaulį. Ar taip ir buvo? Kodėl pasirinkote menininkės duoną?

(daugiau…)

Paroda „Sign Here“. Neišdildomas Indijos autografas

„Kultūros siela – tai sielos kultūra“, – yra pasakęs Jozefas Hofmileris. Būtent tokio tikslo sieks  2018-ųjų metų rugpūčio mėnesį Vilniuje „Kūrybos Rato“ (Lietuva) ir NGO Parivartan Assam (Indija) organizuojamas projektas „Sanskritik Mandala IV“ kurio metu menininkai kurs, bendraus, padės pažinti rytietišką kraštą ir plėtos ryšį tarp Lietuvos ir Indijos.  Lietuvoje šis renginys vyksta jau trečią kartą, kasmet vis pakviesdamas menininkus iš Indijos. Šie metai taip pat ne išimtis – į Lietuvą atvyksta Kedaras Pradipas Namdas, Mamta Chitnis Sen ir Sukanya Garg – trys indų menininkai dalysis savo patirtimi, bendraus su žmonėmis ir kurs kūrinius, kurie vėliau bus pristatyti Užupio meno inkubatoriaus „Galeroje“ Vilniuje ir Berlyno meno galerijoje „Under The Mango Tree“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(daugiau…)